Rugsėjo 7-osios naktis įeis į istoriją kaip viena tragiškiausių per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą Ukrainoje. Rusija paleido rekordinį dronų ir raketų skaičių, o vienas svarbiausių smūgių pataikė į pagrindinį vyriausybės pastatą Kijeve. Nuo smūgių žuvo bent keturi žmonės, tarp jų – kūdikis, o dešimtys civilių buvo sužeisti. Aukų skaičius vis dar auga.
Didžiausias oro smūgis nuo invazijos pradžios
Ukrainos oro pajėgos patvirtino, kad per vieną naktį Rusija paleido 805 dronus ir 13 raketų. Tai buvo didžiausias bepiločių orlaivių puolimas nuo pat 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją. Ukrainos gynyba sugebėjo numušti 751 droną ir keturias raketas, tačiau likę smūgiai padarė didžiulių nuostolių.
Vienas ryškiausių šio išpuolio simbolių – ugnis Kijevo Pečioros rajone esančiame pagrindiniame vyriausybės pastate. Premjerė Julija Svyrydenko patvirtino, kad tai pirmas kartas, kai karo metu buvo pataikyta į tokį strategiškai ir simboliškai svarbų objektą. „Kviečiu pasaulį paversti pasipiktinimą Rusijos nusikaltimais realia parama Ukrainai“, – sakė ji, stovėdama prie apdegusių kabinetų ir nuodėguliais nuklotų lubų.
Kijevas dega: civilių aukos ir išgąstis
Smūgiai sukrėtė ne tik administracinius objektus, bet ir gyvenamuosius rajonus. Darnycos rajone iš griuvėsių buvo ištrauktas kūdikio kūnas, o šalia žuvo jauna moteris. Sviatošyno rajone, vakariniame miesto pakraštyje, dalinai sugriuvo keli devynaukščiai, o krentančios dronų nuolaužos padegė net šešiolikos aukštų daugiabutį.
Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad vien Kijeve buvo sužeista daugiau nei 20 žmonių. Gyventojai, apsisiautę antklodėmis, stovėjo gatvėse ir stebėjo, kaip ugniagesiai gesino liepsnojančius namus. Oro pavojus sostinėje ir aplinkiniuose regionuose truko daugiau nei vienuolika valandų – tai buvo viena ilgiausių naktų nuo karo pradžios.
Zelenskio žinutė: „Tai nusikaltimas, pratęsiantis karą“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, reaguodamas į smūgius, pabrėžė, kad tai nėra atsitiktinės atakos. „Toks žudymas dabar, kai diplomatinės derybos galėjo prasidėti jau seniai, yra sąmoningas nusikaltimas ir karo pratęsimas“, – rašė jis platformoje „X“.
Ukrainos vadovas dar kartą paragino sąjungininkus sustiprinti šalies oro gynybą. Jis taip pat kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, koordinuodamas diplomatinius veiksmus ir kitus žingsnius dėl paramos.
Tarptautinės reakcijos: sankcijų grėsmė ir pasipiktinimas
Rusijos atakos sukėlė audringą reakciją Europoje. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad šis smūgis dar kartą parodė, jog bandymai raminti Vladimirą Putiną yra beprasmiai. Europos sąjungininkai pasmerkė Rusijos veiksmus ir pažadėjo toliau remti Ukrainą, tačiau konkrečios karinės pagalbos priemonės, pavyzdžiui, karių dislokavimas, dar tebėra diskusijų objektas.
JAV pozicija šįkart taip pat išsiskyrė. Prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, jog yra pasirengęs pereiti prie antrosios sankcijų Rusijai fazės – tai kol kas aiškiausias signalas, kad Vašingtonas rimtai svarsto griežtesnes priemones prieš Maskvą ir jos naftos pirkėjus. JAV pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas įspėjo, kad šis išpuolis atrodo kaip karo eskalacija, o ne bandymas jį užbaigti. Iždo sekretorius Scottas Bessentas pridūrė, kad didesnis ekonominis spaudimas galėtų priversti Putiną sėsti prie derybų stalo.
Ukrainos atsakas: smūgiai į Rusijos energetiką
Ukrainos kariuomenė, nepaisydama žalos, ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Sekmadienio naktį ji atakavo „Druzhba“ naftotiekį Rusijos Briansko srityje, pranešdama apie „visapusę gaisrinę žalą“. Tai yra platesnės strategijos smogti Rusijos energetikos infrastruktūrai dalis, kuri yra pagrindinis Kremliaus karo finansavimo šaltinis.
Sprogimai nuaidėjo ir Ukrainos Kremenčuko mieste – nutrūko elektros tiekimas daliai gyventojų, buvo apgadintas tiltas per Dnieprą. Kryvyj Rihe atakos taikėsi į transporto ir miesto infrastruktūrą, o pietiniame Odesos mieste nukentėjo civiliniai objektai ir gyvenamieji namai.
Simbolinis smūgis ir prarasta iliuzija dėl greitos taikos
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad taikėsi į karinius ir transporto objektus, tačiau realybė rodo, kad žuvo civiliai, o sugriauti gyvenamieji namai tapo šio karo kasdienybės veidrodžiu. Pirmą kartą pataikytas Kijevo vyriausybės pastatas ne tik fiziškai pažeidė miesto centrą, bet ir simboliškai parodė, kad net pačios geriausiai ginamos vietos nėra saugios.
Taip pat skaitykite
Vis dažniau skamba nuogąstavimai, jog artimiausiu metu karo užbaigti nepavyks. Putinas nesutinka su paliaubų reikalavimais, o jo stiprėjantys ryšiai su Kinija tik dar labiau didina jo pasitikėjimą.
Didžiausia iki šiol Rusijos oro ataka prieš Ukrainą parodė, kad šiame kare ribos vis dar nesibaigia. Žuvę civiliai, sugriauti namai ir degantis vyriausybės pastatas – tai ne tik fiziniai nuostoliai, bet ir gili psichologinė žaizda. Ukrainos visuomenė ir toliau laikosi, bet jos viltis dėl greito taikos susitarimo silpsta.
Tuo pat metu JAV ir Europos partneriai siunčia signalus apie galimus naujus spaudimo mechanizmus Maskvai. Klausimas lieka atviras – ar sankcijos ir parama Ukrainai taps pakankamu spaudimu priversti Putiną sustoti, ar ši naktis Kijeve buvo tik dar vienas ženklas, kad karo pabaiga dar toli.
Parengta pagal Reuters.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
