Baltymus mūsų organizmas naudoja raumenų augimui, energijai, imuniteto stiprinimui bei smegenų veiklai palaikyti. Tačiau net ir sąmoningai stengiantis valgyti daugiau, žmonės dažnai daro klaidų, dėl kurių baltymus panaudoja neefektyviai. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančius neteisingus įpročius ir patarsime, kaip tinkamai vartoti baltymus.
Kodėl svarbu stebėti baltymų kiekį?
Dažnai žmonės pasikliauja tik spėjimu, kiek baltymų suvartoja, tačiau tai gali būti klaidinantis būdas. Pavyzdžiui, graikiškame jogurte yra daugiau nei dvigubai daugiau baltymų nei įprastame, o pusė puodelio varškės gali turėti net 14 gramų. Sekant baltymų kiekį bent savaitę, lengviau suprasti, kurie produktai yra tikras baltymų šaltinis ir kaip juos derinti. Taip baltymų vartojimas tampa tikslingesnis ir efektyvesnis.
Kaip baltymus derinti su fiziniu aktyvumu?
Vien tik didesnis baltymų kiekis racione dar nereiškia, kad augs raumenys. Raumenų masei augti būtina derinti baltymų vartojimą su jėgos treniruotėmis. Tam puikiai tinka pratimai su pasipriešinimo gumomis, atsilenkimai, pritūpimai ar svorių kilnojimas. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja bent du kartus per savaitę įtraukti jėgos pratimus, o dar geriau – treniruotis 3–4 kartus po pusvalandį. Tik taip baltymai bus panaudojami efektyviai, o raumenys stiprės.
Subalansuota mityba – ne tik baltymai
Koncentruojantis vien į baltymus, galima pamiršti kitus svarbius maisto komponentus. Sveikai mitybai būtini vaisiai, daržovės, neskaldyti grūdai, ankštinės kultūros, sveikieji riebalai. Jei baltymai vartojami tik iš mėsos, ilgainiui tai gali turėti neigiamą poveikį tiek sveikatai, tiek aplinkai. Todėl svarbu įtraukti augalinės kilmės baltymų – pupeles, lęšius, riešutus, sėklas, tofu ar tempeh.
Taip pat skaitykite
Baltymų šaltinių įvairovė
Plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad augaliniame maiste trūksta baltymų. Iš tiesų avižos, ankštiniai augalai, riešutai, sėklos ir daržovės gali suteikti reikiamą kiekį baltymų. Pavyzdžiui, lęšiai ir pupelės kartu su grūdais sudaro pilnavertį baltymų šaltinį. Tinkamai derinant produktus galima nesunkiai gauti 70–80 g baltymų per dieną net ir visiškai nevartojant gyvulinės kilmės maisto.
Šaltinis: realsimple.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
