Kiekvieną rudenį sodai ir parkai pasipuošia spalvingu lapų kilimu, kuris, deja, dažnai tampa tik atlieka, išvežama kartu su žaliųjų atliekų konteineriu. Tačiau iš tiesų tie patys lapai gali tapti vienu vertingiausių sodo turtų – vadinamąja lapų žeme, dar vadinama „juoduoju auksu“. Tai organinė trąša, kurią nesunku pasiruošti patiems, o pavasarį ji praverčia tiek darže, tiek gėlynuose.
Kas yra lapų žemė?
Lapų žemė – tai ypatinga komposto rūšis, gaminama vien tik iš lapų. Skirtingai nuo įprasto komposto, kuriame gausu azoto, fosforo ar kalio, lapų žemė turi daugiau anglies junginių. Jie pagerina dirvos struktūrą, leidžia žemei kvėpuoti, sulaikyti drėgmę ir maistines medžiagas. Lapų žemės pH paprastai yra neutralus arba šiek tiek rūgštus, todėl ji tinka daugeliui augalų.
Patyrę sodininkai šią medžiagą itin vertina, nes ji geba pagerinti ir sunkias molingas, ir lengvas, smėlingas dirvas. Sunkiose žemėse ji purena gruntą, o lengvose – padeda sulaikyti drėgmę. Būtent dėl šių savybių lapų žemė vadinama „juoduoju auksu“.
Kokius lapus rinkti kompostavimui?
Ne visi lapai vienodai tinkami lapų žemei gaminti. Geriausiai tinka ploni, greitai ir lengvai suyrantys lapai – beržų, klevų, liepų, vaismedžių bei krūmų. Jie greitai pradeda skaidytis ir neapsunkina viso proceso.
Taip pat skaitykite
Kieti, storesni lapai, tokie kaip ąžuolų, kriaušių ar alksnių, suyra daug lėčiau. Juose gausu taninų ir fenolinių junginių, todėl juos verta susmulkinti prieš dedant į krūvą. Dar daugiau atsargumo reikia renkantis graikinių riešutų lapus – juose esantis junginys juglonas stabdo daugelio augalų augimą. Tokius lapus rekomenduojama kompostuoti atskirai, o vėliau panaudoti tręšiant tik tas kultūras, kurios juglonui atsparios, pavyzdžiui, tujas ar serbentus.
Kaip pasigaminti lapų žemę žingsnis po žingsnio?
Lapų žemės gamyba – tai paprastas, tačiau kartu ir labai naudingas procesas, leidžiantis kiekvienam sodininkui iš rudens lapų pasigaminti vertingos organinės trąšos. Tam nereikia brangios įrangos ar sudėtingų priemonių – užtenka tinkamos vietos sode, šiek tiek laiko ir dėmesio. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad supuvę lapai neturi didelės vertės, tačiau būtent jie virsta puria, mišku kvepiančia žeme, kuri pavasarį padeda augalams stipriau augti. Procesas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja šiek tiek kantrybės.
- Surinkite sveikus lapus – rinkite tik tuos, kurie neturi ligų ar kenkėjų pėdsakų. Pažeisti lapai gali platinti infekcijas, todėl jų geriau vengti. Jei norite, lapus galima susmulkinti vejapjove – taip jie suirs greičiau.
- Paruoškite kompostavimo vietą – paprasčiausia iš metalinio tinklo susukti cilindrą (70–120 cm skersmens ir tiek pat aukščio) arba naudoti senas paletes. Vieta turėtų būti pavėsinga, kad krūva neišdžiūtų.
- Sluoksniuokite lapus – darykite 20–30 cm storio sluoksnius ir kiekvieną kartą sudrėkinkite vandeniu, kad jie būtų drėgni kaip išgręžta kempinė. Kas kelis sluoksnius galima įmaišyti žolės ar šiek tiek komposto, kad paspartėtų mikroorganizmų veikla.
- Suspauskite ir uždenkite – lengvai suspauskite krūvą, kad neliktų didelių oro tarpų, ir uždenkite tinklu ar geotekstile. Svarbu, kad lietus galėtų pasiekti lapus, bet vėjas jų neišpūstų.
- Prižiūrėkite drėgmę – kas kelias dienas patikrinkite. Jei lapai per sausi – palaistykite, jei per daug sulipę – perkaskite, kad praeitų oras.
Tinkamai prižiūrima krūva per 6–12 mėnesių virsta tamsia, puria, maloniai mišku kvepiančia žeme.
Kaip panaudoti lapų žemę?
Lapų žemė itin universali. Ja galima mulčiuoti daržus, gėlynus ir šiltnamius – ji stabdo piktžolių augimą, padeda palaikyti tolygią dirvos drėgmę ir apsaugo nuo temperatūros svyravimų.
Taip pat lapų žemė tinka substratui pagerinti vazoniniuose augaluose, nes suteikia purumo ir užtikrina drėgmės balansą. Ji puikiai pasitarnauja ir sėjinukams – jaunos šaknys lengviau įsišaknija, o natūrali mikroflora skatina sveiką augimą. Galima sakyti, kad lapų žemė – tai natūrali, ekologiška ir visiškai nemokama priemonė, padedanti išnaudoti rudens dovanas. Vietoje to, kad lapai taptų atlieka, jie gali sugrįžti į žemę kaip maistingas šaltinis naujam augimui.
„Juodasis auksas“ – dovana ateinančiam pavasariui
Nors šio proceso rezultato tenka palaukti beveik metus, pavasarį pasidžiaugsite, kad turite savo rankomis paruoštos natūralios trąšos. Lapų žemė ne tik pagerina dirvos struktūrą, bet ir sukuria palankią aplinką augalų šaknims bei dirvožemio mikroorganizmams. Tai tarsi tylus, bet galingas sodo pagalbininkas, kurio vertė – neįkainojama.
Vietoje to, kad lapai būtų išvežti į komunalines atliekas, jie gali tapti nemokamu sodo resursu, grąžinančiu gyvybę dirvai. Tad šį rudenį, užuot skubėjęs atsikratyti krintančių lapų, pažvelkite į juos kaip į būsimą „juodąjį auksą“, kuris pavasarį atsidėkos vešliais augalais ir gausiu derliumi.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
