Prieš milijardus metų Žemė buvo ne tas žalias ir vandeningas pasaulis, kokį pažįstame šiandien. Ji buvo sausa, plika, akmenuota dykuma, kurioje nebuvo nei vandens, nei organinių junginių, nei jokių sąlygų gyvybei. Tačiau vienas kosminis susidūrimas viską pakeitė. Naujausi mokslininkų tyrimai rodo, kad būtent šis atsitiktinis įvykis pavertė Žemę gyvybės planeta: susidūrimo metu perdavus planetai „ingredientus“, be kurių biosfera nebūtų galėjusi atsirasti.

Kodėl Žemė – išskirtinė, kupina gyvyvės planeta?
Astrobiologams vienas didžiausių iššūkių yra tas, kad kol kas pažįstame tik vieną gyvybei tinkamą pasaulį – savo pačių Žemę. Iš visų Saulės sistemos planetų tik čia egzistuoja tanki atmosfera, skystas vanduo paviršiuje ir organinė chemija, leidžianti vystytis gyvybei. Tačiau prieš 4,5 milijardo metų vaizdas buvo visiškai kitoks – Žemė dar tik formavosi ir niekuo nesiskyrė nuo kitų negyvenamų akmeninių planetų.
Jaunosios Saulės sistemos vidinė dalis buvo nepalanki lakiųjų medžiagų kaupimuisi. Karštis neleido joms kondensuotis, todėl dauguma vandens, anglies junginių ar sieros liko dujinėje būsenoje ir neįsijungė į uolienas, iš kurių susiformavo Žemė ar Marsas. Šios medžiagos galėjo išlikti tik toliau nuo Saulės – ten, kur gimė Jupiteris, Saturnas ar tolimi asteroidai. Tad iškyla klausimas: kaip šie gyvybei būtini elementai atsirado mūsų planetoje?
Šveicarų mokslininkų atradimas
Bernos universiteto tyrėjų komanda, vadovaujama dr. Pascalio Maurice’o Kruttascho ir profesoriaus Klauso Mesgerio, nusprendė atsakyti į šį klausimą. Jie ištyrė meteorituose ir Žemės uolienose esančius mangano-53 bei chromo-53 izotopus. Remdamiesi jų skilimo procesais, mokslininkai sukūrė tikslų „laikrodį“, leidžiantį nustatyti, kada susiformavo mūsų planetos cheminė sudėtis.
Rezultatai buvo stulbinantys: pasirodo, kad Žemė savo pradinę cheminę struktūrą įgijo vos per tris milijonus metų nuo susiformavimo pradžios. Saulės sistema gimė prieš maždaug 4,568 milijardo metų, tad šis laikotarpis – tarsi akimirka kosmoso masteliu. Tačiau svarbiausia išvada – kad vanduo, organiniai junginiai ir kitos lakiosios medžiagos atsirado ne iš karto, o gerokai vėliau, greičiausiai po milžiniško kosminio smūgio.
Theia – paslaptingasis Žemės „partneris“
Mokslininkų vis labiau palaikoma hipotezė teigia, kad prieš 4,5 milijardo metų su protoplaneta Žeme susidūrė maždaug Marso dydžio kūnas, pavadintas Theia. Jei Theia susiformavo toliau nuo Saulės, ji galėjo savyje turėti daugiau vandens ir kitų lakiųjų medžiagų. Smūgio metu šios medžiagos pateko į Žemę, taip sukurdamos prielaidas būsimos biosferos atsiradimui.
Įdomu tai, kad šis pats susidūrimas greičiausiai nulėmė ir Mėnulio gimimą – iš dalies iš Žemės, iš dalies iš Theia medžiagos. Kitaip tariant, tai buvo kosminė katastrofa, kuri vienu metu suformavo tiek mūsų palydovą, tiek ir padėjo pagrindą gyvybei Žemėje.

Atsitiktinumas, pakeitęs viską
„Žemė savo gyvybei palankias savybes greičiausiai įgijo ne dėl nuolatinės evoliucijos, o dėl atsitiktinio įvykio – vėlyvo susidūrimo su vandeningu svetimu kūnu. Tai aiškiai parodo, kad gyvybei tinkamos sąlygos Visatoje nėra savaime suprantamos“, – pabrėžia dr. Kruttasch.
Ši išvada ne tik paaiškina mūsų planetos unikalumą, bet ir kelia klausimą apie kitų gyvybei tinkamų pasaulių egzistavimą. Jei Žemė tapo „gyva“ tik dėl vieno atsitiktinio susidūrimo, kiek dar tokių sėkmingų įvykių galėjo įvykti kitose Saulės sistemos vietose ar už jos ribų? O gal mes iš tiesų esame vienintelė kosminė išimtis?
Ką tai reiškia mums?
Šiuolaikiniai tyrimai vis labiau atskleidžia, kad gyvybės egzistavimas Žemėje – ne garantija, o retenybė. Planetos cheminė sudėtis, tinkama atmosfera, vandens buvimas ir sudėtinga organinė chemija galėjo atsirasti tik dėl nepaprasto atsitiktinumo. Galbūt be Theia smūgio mūsų pasaulis šiandien būtų toks pat sausas ir negyvas kaip Marsas.
Mokslo pažanga leidžia vis aiškiau suprasti, kad žmogaus egzistencija yra glaudžiai susijusi su vienu kosminiu įvykiu, įvykusiu prieš milijardus metų. Tai primena, jog mūsų gyvybė yra ne tik gamtos dėsnių rezultatas, bet ir trapi kosminės loterijos dovana.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.