Bangos, vėjas ir netikėtai užklupę audros šuorai – tai pavojai, prie kurių jūrininkai yra įpratę. Tačiau to, kas įvyko savaitgalį prie Lisabonos pakrantės, nenuspėjo niekas. Dvi portugalų jachtos tapo žudikinių banginių atakos aukomis. Viena jų nugrimzdo į Atlanto gelmes, o įgula tik per plauką išvengė tragedijos. Šis orkų išpuolis atskleidžia vis dažnėjančią problemą: orkos vis dažniau užpuola laivus, o mokslininkai vis dar ieško atsakymo – kodėl.

Ataka prie Lisabonos: viena jachta nebeišplaukė
Portugalijos nacionalinė jūrų tarnyba (AMN) pranešė, kad šeštadienį netoli Lisabonos įvyko neįprastas incidentas. Žudikinių banginių būrys užpuolė dvi jachtas. Viena jų, plaukusi prie prabangaus Kurortinio Cascais miestelio, po beveik valandą trukusios atakos nuskendo. Laimingo atsitiktinumo dėka keturių žmonių įgula buvo išgelbėta kito laivo, kuris suspėjo sureaguoti.
Jūrininkai vietos žiniasklaidai pasakojo patyrę kraupias akimirkas. Banginiai ne kartą trenkėsi į korpusą, daužė vairą, kol šis visiškai neatlaikė. „Atrodė, kad jie nepasitrauks, kol mūsų laivas nepradės grimzti“, – teigė vienas įgulos narys.
Vos po kelių valandų, prie Fonte da Talha kurorto, tas pats orkų būrys užpuolė dar vieną jachtą. Šį kartą vairas taip pat buvo apgadintas, tačiau penkių žmonių įgula išsigelbėjo, o pats laivas išliko ant vandens.
Orkų išpuolis – nerimą kelianti tendencija
Tai – ne pavienis nutikimas. Pastaraisiais metais prie Portugalijos krantų registruota dešimtys panašių incidentų. Organizacijos GT Orca Atlantica duomenimis, nuo 2020 m. iki 2024 m. rugpjūčio buvo užfiksuota daugiau nei 820 atakų. Ir jos pasitaiko ne tik prie Lisabonos ar Cascais – banginiai puldinėjo laivus šiaurinėje Ispanijos pakrantėje, vakarų Prancūzijoje, Viduržemio jūroje bei Gibraltaro sąsiauryje.
Nors pernai jų sumažėjo, mokslininkai įžvelgia paprastą priežastį: laivybos maršrutai buvo perkelti į seklesnius vandenis, kur orkos lankosi rečiau. Tai reiškia, kad problema ne išsisprendė, o tik buvo trumpam apeita.
Kodėl orkos puola?
Mokslininkai dėl atsakymo vis dar nesutaria. Vieni teigia, kad toks elgesys gali būti žaidimas – žudikiniai banginiai yra protingi gyvūnai, mėgstantys tyrinėti aplinką. Kiti spėja, kad tai – trauminė reakcija. Galbūt viena ar kelios orkos buvo sužeistos per ankstesnius susidūrimus su laivais, ir dabar jos keršija žmonėms ar instinktyviai gina savo teritoriją.
Vis dėlto kol kas tai tik teorijos. Aišku viena – žudikinių banginių agresija yra pavojinga tiek laivams, tiek žmonėms. Valandos trukmės ataka, pasibaigusi jachtos žūtimi, tampa ryškiu priminimu, kad žmogus jūroje vis dar yra svečias, o ne šeimininkas.
Žmonės ir jūra: pusiausvyros paieškos
Portugalijos institucijos ragina jūrininkus išlikti budriems, ypač plaukiant populiariausiais maršrutais prie Lisabonos. Pranešama, kad dedamos pastangos kaupti kuo daugiau duomenų apie orkų judėjimą ir elgesį, tačiau kol kas tai panašiau į lenktynes su laiku – incidentų daugėja greičiau nei atsiranda atsakymų.
Ši istorija kelia klausimą ne tik Portugalijai. Tai signalas ir kitoms jūrinėms valstybėms,, kurios jūrininkai bei buriuotojai taip pat vis dažniau leidžiasi į tarptautinius vandenis. Žmonių ir gamtos santykiai jūroje tampa vis sudėtingesni – nuo klimato kaitos poveikio iki laukinių gyvūnų elgesio pokyčių.
Kol kas išlieka aišku viena: kiekviena išvyka į jūrą reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir pasiruošimo susidurti su netikėtais iššūkiais. Ir kartais didžiausias pavojus slypi ne audrose, o po vandeniu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.