Lietuvoje, kur žali, mėlyni ir geltoni konteineriai tapo neatsiejama mūsų kiemų dalimi, rūšiavimas yra tapęs daugelio kasdienybe. Tačiau, nepaisant aiškios sistemos, visuomenėje vis dar sklando daugybė klausimų, o vienas iš svarbiausių – ar tikrai reikia plauti pakuotes, kad jos būtų perdirbtos? Ar tas keletas vandens lašų, kuriuos išleidžiame plaudami jogurto indelį, yra verti pastangų? Atsakymas, pasak atliekų tvarkymo ekspertų, yra vienareikšmis: šis paprastas veiksmas skiria vertingą žaliavą nuo paprastų šiukšlių, lemiančių visos rūšiavimo grandinės sėkmę arba nesėkmę.
Nors gali atrodyti, kad švarus jogurto indelis yra tik smulkmena, specialistai pabrėžia: pakuotės neturi blizgėti, tačiau turi būti be matomų maisto likučių. Pakanka trumpo perplovimo šaltu vandeniu. Pavyzdžiui, uogienės stiklainiui pakanka įpilti truputį vandens, sumaišyti, kad ištirptų likučiai, ir išpilti. Panašiai reikėtų elgtis ir su pieno ar sulčių pakuotėmis – paprastas perplovimas po tekančiu vandeniu yra visa, ko reikia. Šis veiksmas atliekamas ne dėl grožio, o dėl praktiškumo: likę maisto likučiai, ypač riebalai ir pieno produktai, gali sugadinti visą konteinerio turinį. Vienas vienintelis nešvarus indas gali užteršti visą maišą, priversti jį keliauti į sąvartyną, nors visos kitos pakuotės buvo surūšiuotos tinkamai.
Kam rūpi tas jogurto indelis?
Plastikinės pakuotės – nuo jogurto indelių, gėrimų butelių, iki kosmetikos taros ir plastikinių maišelių – turi būti ne tik tuščios, bet ir švarios bei suspaustos. Švarios todėl, kad riebalai ir maisto likučiai gali apriboti perdirbimo procesą, o suspaustos – kad užimtų kuo mažiau vietos konteineryje, taip sumažinant atliekų išvežimo kaštus. Paprasto perplovimo, trunkančio vos kelias sekundes, pakanka, kad šis plastikas iš šiukšlės virstų vertinga žaliava. Vertinant etikečių šalinimą, geros naujienos: šito daryti nereikia, nes šį darbą atlieka specialūs perdirbimo įrenginiai.
Be to, svarbu atminti, kad ne visos plastikinės pakuotės tinka perdirbimui viename konteineryje. Rūpinantis švara, reikia skirti dėmesio ir tinkamam plastikinių dangtelių, kamštelių rūšiavimui – jie dažnai gaminami iš skirtingų plastiko rūšių, todėl juos reikėtų mesti atskirai, jei taip nurodo jūsų atliekų išvežimo įmonė, arba drauge su metalo ir popieriaus atliekomis, jei leidžiama.
Stiklas: trapi, bet galinga medžiaga
Stiklo pakuotė yra perdirbama be galo, bet jos potencialas gali būti išnaudotas tik tada, kai ji yra visiškai švari. Majonezo stiklainis, vyno butelis ar sulčių indas privalo būti kruopščiai išplauti ir be maisto likučių. Be to, nepamirškite pašalinti metalinių dangtelių ir plastikinių kamštelių. Šios dalys turėtų būti metamos į tam skirtus konteinerius, kadangi jų perdirbimo procesas skiriasi nuo stiklo. Būtina atsiminti ir tai, kad ne visi stiklo gaminiai yra vienodi: vaistų buteliukai, žvakių indeliai ar stikliniai indai (pvz., puodeliai) privalo keliauti į mišrių atliekų konteinerį, o ne į perdirbamas stiklo atliekas, kadangi jų cheminė sudėtis yra skirtinga.
Užterštas stiklas, ypač su riebalais, pienu, padažais, tampa nenaudotinas perdirbimui, nes šių atliekų niekas negali rankomis nuimti nuo konvejerio linijos. Dėl to, perplaudami stiklinę pakuotę, mes ne tik užtikriname, kad ji bus perdirbta, bet ir apsaugome kitas, jau surūšiuotas, pakuotes.
Vandens dilema
Neretam rūšiuotojui kyla nerimas dėl vandens, naudojamo pakuočių plovimui, švaistymo. Tai yra suprantama, tačiau atliekų tvarkymo specialistai nuramina: vandens nuplovimui reikia minimaliai. Protingai panaudotas vanduo, pavyzdžiui, likęs po indų plovimo, daržovių skalavimo ar net bulvių virimo, gali puikiai atlikti šią funkciją. Nereikia pakuotės plauti tekančiu vandeniu lyg po dušu. Svarbiausia, kad pakuotė būtų švari, o vandens sąnaudos būtų apgalvotos. Didžiausia žala aplinkai atsiranda ne nuo kelių lašų vandens, o nuo to, kai dėl nešvarumo visa surūšiuotų atliekų partija patenka į sąvartynus ar deginimo įrenginius, o ne perdirbimui.
Rūšiavimas yra įpročio reikalas, ne tobulybės siekis. Niekas nereikalauja, kad kiekvienas buteliukas būtų valomas steriliai. Užtenka sveiko proto ir kelių paprastų žingsnių: išplauti, suspausti (plastikinę pakuotę), nuimti dangtelius, jei reikia, ir mesti į atitinkamą konteinerį. Taip paprastos pakuotės virsta antrinėmis žaliavomis, kurios grįžta į gamybos ciklą.
Rūšiuoti atliekas naudinga
Lietuvoje atliekų perdirbimo infrastruktūra nuolat tobulėja, o tinkamas rūšiavimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, padedančių išlaikyti šios sistemos efektyvumą. Kuo daugiau pakuočių bus tinkamai paruošta perdirbimui, tuo mažesnė bus sąvartynų ir deginimo įrenginių apkrova. Kiekvienas iš mūsų, atlikdamas net ir patį mažiausią veiksmą – nuplaudamas jogurto indelį – prisideda prie šios grandinės.
Atliekų rūšiavimas, žinant paprastas taisykles, gali tapti ne tik prievole, bet ir maloniu įpročiu. Tai yra atsakingo vartojimo dalis, kuri daro realią ir apčiuopiamą naudą mūsų planetai. Rūšiavimas nėra tik formalumas, tai investicija į tvaresnę ir švaresnę ateitį.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
