Didžiausia XXI amžiaus nelaimė Artimuosiuose Rytuose, sukrėtusi visą pasaulį, po penkerių metų įgavo naują posūkį. Sofijoje, Bulgarijos sostinėje, buvo sulaikytas rusų verslininkas Igoris Grečiūškinas – žmogus, kurio laivas „Rhosus“ 2020-aisiais atgabeno ir paliko likimo valiai tūkstančius tonų amonio salietros Beiruto uoste. Šis krovinys tapo pragaištingos rugpjūčio 4-osios tragedijos priežastimi: daugiau nei 218 gyvybių nusinešusi ir tūkstančius žmonių sužeidusi sprogimo banga iki šiol yra gyvas skausmas Libane ir pasaulinėje atmintyje.

Suėmimas Sofijoje – tarptautinės paieškos rezultatas
48-erių metų Grečiūškinas buvo sulaikytas rugsėjo 6 dieną Sofijos oro uoste. Jis atskrido iš Kipro miesto Pafoso, kur pastaraisiais metais gyveno kaip dvigubą – Rusijos ir Kipro – pilietybę turintis verslininkas. Sulaikymas įvyko pagal Interpolo raudonąjį pranešimą, išduotą dar 2020-aisiais. Oro uosto pasienio tarnybų vadovas Zdravko Samuilovas patvirtino, kad areštas vyko be incidentų: Grečiūškinas priešinosi nei bandė, nei slėpė kokių nors įtartinų daiktų.
Pagal Bulgarijos įstatymus jis bus laikomas sulaikytas iki 40 dienų, kol bus parengti ir pateikti dokumentai dėl ekstradicijos į Libaną. Ten, šalyje, kurioje tragedija įvyko, Grečiūškinui gresia teismas, o kartu – ir atsakomybės našta už nelaimę, kuri sukrėtė ne tik regioną, bet ir visą pasaulį.
„Rhosus“ – mirtiną krovinį atvežęs laivas
Laivas „Rhosus“, priklausęs Grečiūškinui, dar 2013 m. gabeno 2 750 tonų amonio salietros – medžiagos, kuri plačiai naudojama tiek trąšų gamyboje, tiek sprogmenyse. Laivas užstrigo Beiruto uoste dėl techninių ir finansinių problemų, o pavojingas krovinys buvo perkeltas į sandėlį, kuriame nebuvo užtikrintos jokios saugumo sąlygos.
Toks aplaidumas virto tikru laiko užtaisu. 2020 m. rugpjūčio 4-ąją, praėjus septyneriems metams nuo „Rhosus“ atvykimo, sandėlyje nugriaudėjo sprogimas, kurio jėga prilygo mažo branduolinio užtaiso detonacijai. Žuvo mažiausiai 218 žmonių, daugiau nei 6 tūkstančiai buvo sužeisti, o šimtai tūkstančių beirutiečių neteko savo namų. Žala buvo įvertinta milijardais dolerių.
Penkerių metų teisingumo paieškos
Iškart po tragedijos Interpolas paskelbė tarptautinę paiešką ne tik Grečiūškinui, bet ir laivo kapitonui Borisui Prokoševui. Abu jie buvo laikomi asmenimis, kurie galėjo būti tiesiogiai atsakingi už mirtiną krovinį ir jo priežiūrą. Vis dėlto praėję penkeri metai parodė, kad atsakomybės klausimas tebėra itin sudėtingas: nė vienas Libano valdžios atstovas, nors ir kaltinti aplaidumu, iki šiol nėra nuteistas.
Grečiūškino suėmimas Bulgarijoje suteikia naują impulsą bylai, kuri buvo apaugusi politiniais ginčais, tarptautiniais spaudimais ir Libano vidaus krizėmis. Daugybė šeimų, netekusių artimųjų, šį suėmimą laiko pirmuoju realiu žingsniu į teisingumą.

Ekstradicijos klausimas ir tarptautinė įtampa
Bulgarija laukia oficialių dokumentų iš Libano dėl ekstradicijos. Tai gali tapti sudėtingu procesu, nes Rusija ir Kipras – šalys, su kuriomis Grečiūškinas yra susijęs – taip pat turi teisinių ir politinių interesų. Teisininkai neatmeta galimybės, kad ekstradicijos klausimas užtruks, o kai kurie tarptautiniai stebėtojai baiminasi, jog byla gali virsti diplomatinių įtampų arena.
Vis dėlto Libanas, iki šiol negavęs realių atsakymų dėl atsakingų asmenų, siekia parodyti, kad bent dalis teisingumo yra įmanoma. Grečiūškino figūra šioje istorijoje tapo simboline: verslininkas, palikęs pavojingą krovinį be priežiūros, dabar pats yra atsidūręs situacijoje, kai negali pabėgti nuo savo veiksmų pasekmių.
Atmintis, kuri neduoda ramybės
Beiruto sprogimas 2020 metais ne tik sunaikino miesto veidą, bet ir tapo Libano ekonominės bei politinės krizės katalizatoriumi. Žala, skaičiuojama milijardais dolerių, iki šiol nėra visiškai atlyginta, o sostinės centras tebėra paženklintas griuvėsių ir sužeistų žmonių likimų.
Tarptautinė bendruomenė, iškart po tragedijos išreiškusi užuojautą ir paramą, taip pat laukia aiškių atsakymų. Todėl Grečiūškino areštas Bulgarijoje yra ne tik Libano vidaus klausimas, bet ir globalios atsakomybės testas: ar pasaulis sugebės parodyti, kad tokios katastrofos negali likti be pasekmių?
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.