Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą keliauja į Jungtines Valstijas. Šįkart jo dienotvarkėje – susitikimas su Donaldu Trumpu ir kalba Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Tačiau Kijevo lūkesčiai – kur kas santūresni nei anksčiau. Karas tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, o Ukrainoje vis labiau įsitvirtina suvokimas: stebuklų iš sąjungininkų tikėtis neverta, teks vis daugiau pasikliauti savo jėgomis.
Vizitas be didelių iliuzijų
Zelenskio viešnagė JAV šįkart vyksta ramesnėje, bet ir šaltesnėje atmosferoje. Anksčiau ukrainiečiai tikėjosi griežtesnių sankcijų Rusijai, naujų ginklų paketų ar aiškesnių politinių garantijų. Tačiau šiandien realybė kitokia – viltys dėl „griežto smūgio“ Maskvai per Vašingtoną blėsta. Politiniai vėjai JAV nėra vienareikšmiškai palankūs Ukrainai, o artėjantys prezidento rinkimai šalyje dar labiau apsunkina situaciją.
Pirmasis vizito akcentas – planuojamas Zelenskio ir Donaldo Trumpo susitikimas antradienį. Tai simboliškai reikšminga, nes būtent Trumpas šiuo metu formuoja vieną iš galimų JAV užsienio politikos ateities scenarijų. Ukrainai svarbu ne tik dabartinis, bet ir būsimas Vašingtono požiūris. Kitą rytą prezidentas kalbės Jungtinėse Tautose, kur dar kartą sieks priminti pasauliui, kad Ukrainos kova – tai ne tik regioninis konfliktas, bet ir tarptautinio saugumo klausimas.
Nusivylimas dėl JAV spaudimo Maskvai
Kijeve vyrauja nuotaika, kad per daug pasikliauti Vašingtonu negalima. Nors Ukraina tikėjosi, kad JAV imsis naujų griežtų sankcijų prieš Rusijos ekonomiką, pastaruoju metu realių žingsnių beveik nematyti. Nusivylimas didėja – tiek valdžios institucijose, tiek visuomenėje. Žmonės, kurie anksčiau matė Ameriką kaip pagrindinį gynybos ramsčį, šiandien vis dažniau kalba apie būtinybę remtis nuosavais sprendimais.
Taip pat skaitykite
Ši nuotaika sustiprėjo po to, kai vasarį Kijevo ir Baltųjų rūmų santykiuose buvo kilęs aštresnis nesusipratimas. Išmokta pamoka paprasta – aklas tikėjimas sąjungininkais gali nuvilti, todėl geriau ruoštis savarankiškam keliui.
Technologinė kova – dronai prieš Rusijos energetiką
Kol diplomatijoje juntama įtampa, karo lauke Ukraina demonstruoja vis didesnį technologinį kūrybiškumą. Pastaraisiais mėnesiais vis dažniau pasigirsta pranešimų apie Ukrainos dronų atakas Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Tokie smūgiai rodo, kad Kijevas sugeba ieškoti asimetriškų sprendimų, net jei Vakarų pagalba nėra tokia gausi, kokios tikėtasi.
Atakos prieš Rusijos energetinę infrastruktūrą ne tik kelia nuostolių Maskvos ekonomikai, bet ir siunčia žinią pasauliui: Ukraina geba kovoti ne tik gynybinėmis, bet ir strateginėmis priemonėmis. Tai svarbus signalas sąjungininkams – pagalba būtina, tačiau ir be jos šalis ieško būdų keisti karo eigą.
Naujas pragmatizmas Ukrainoje
Zelenskio kelionė į Niujorką šįkart nėra tokia dramatiška kaip ankstesnės. Tai ne desperatiškas pagalbos šauksmas, o labiau pragmatiška diplomatija. Kijeve įsitvirtina mintis, kad ilgainiui Ukraina turi tapti vis labiau nepriklausoma nuo svyruojančios tarptautinės politikos.
Šis naujas požiūris formuojasi ne iš gero gyvenimo, bet iš būtinybės. Jei sankcijos Rusijai nestiprėja, jei ginklų tiekimas ne visuomet pakankamas, Ukrainai lieka stiprinti savo karinę pramonę, technologijas ir ieškoti vidaus resursų. Tai sudėtingas kelias, tačiau jis suteikia didesnį stabilumo pojūtį, nei nuolatinis laukimas, ką nuspręs Vašingtonas ar Briuselis.
Žvilgsnis į ateitį – kova tęsiasi
Zelenskio kalba Jungtinėse Tautose dar kartą primins pasauliui apie karo pasekmes ir būtinybę remti Ukrainą. Tačiau šiandien Kijevas jau nebesitiki greitų pergalių diplomatiniame fronte. Tikslas – išlaikyti tarptautinį dėmesį, neleisti konfliktui nugrimzti į antraščių paraštes ir parodyti, kad Ukraina išlieka atspari.
Vizitas JAV – tai galimybė, bet ne stebuklo laukimas. Ukrainiečiai supranta: didžiausią svorį lemiant karo eigai turės jų pačių pastangos. Sąjungininkai gali padėti, bet galutinė atsakomybė už laisvę ir nepriklausomybę guli ant pačių ukrainiečių pečių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
