Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalba Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje vėl priminė pasauliui, kad kova dėl taikos nesibaigia tik fronto linijose. Tai – ir geopolitinis žaidimas, kuriame svarbiausi vaidmenys tenka ne tik karo dalyviams, bet ir jų partneriams. Zelenskis atvirai pasakė tai, ką daugelis kalba už uždarų durų: šiandien nuo Kinijos priklauso daugiau, nei pasaulis nori pripažinti.
Zelenskio žinutė pasauliui
Kalbėdamas JT Saugumo Taryboje, kurioje Kinija yra nuolatinė narė, V. Zelenskis pabrėžė, kad Pekinas turi unikalią galimybę sustabdyti karą. Jo žodžiais, „be Kinijos Putino Rusija būtų niekas“. Ukrainos prezidento tonas buvo aštrus, netgi provokuojantis – jis tiesiai pareiškė, kad Maskva šiandien visiškai priklauso nuo Pekino, ir todėl būtent Kinija gali priversti Vladimirą Putiną nutraukti invaziją.
Šis pareiškimas nuskambėjo iškart po to, kai Jungtinės Valstijos paragino Kiniją ir kitas šalis nustoti pirkti rusišką naftą. Energetiniai ištekliai tapo vienu iš pagrindinių Rusijos karo finansavimo šaltinių, todėl Zelenskio kreipimasis buvo strategiškai apgalvotas: jei Pekinas užsuktų šį kranelį, Maskvos galimybės tęsti karo veiksmus ženkliai susilpnėtų.
Kinijos vaidmuo: tarpininkas ar sąjungininkas?
Oficialiai Kinija tvirtina laikanti „objektyvią, nešališką poziciją“. Kinijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Geng Shuang pabrėžė, kad Pekinas nuo pirmosios karo dienos ragino nutraukti veiksmus ir siekti politinio susitarimo per taikos derybas. Kinija siekia įtvirtinti save kaip neutralų tarpininką, pasirengusį padėti sureguliuoti konfliktą.
Vis dėlto Kyjivas jau seniai skundžiasi, kad Pekinas tiekia Maskvai prekes, galinčias būti panaudotas kare prieš Ukrainą. Be to, Kinija toliau perka rusišką energiją, kurią Vakarai bando užblokuoti sankcijomis. Tokia dviguba pozicija kuria įtampą: vienoje pusėje deklaruojama taika, kitoje – finansinė ir technologinė parama agresoriui.
JAV spaudimas Pekinui
Amerikos administracija taip pat nevynioja žodžių į vatą. Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Kinija ir Indija yra „pagrindinės Rusijos karo Ukrainoje rėmėjos“. Abi šalys ir toliau importuoja rusišką naftą, taip palaikydamos Kremliaus biudžetą. Šis pareiškimas buvo aiškus signalas: Vašingtonas siekia izoliuoti Maskvą ne tik kariniais, bet ir ekonominiais instrumentais, o tam būtina sumažinti jos prekybinius ryšius.
Zelenskio žodžiai JT salėje tarsi papildė amerikiečių spaudimą. Tai koordinuotas diplomatinis žingsnis, kuriuo bandoma išjudinti Kiniją iš patogios „neutralaus stebėtojo“ pozicijos.
Pekino tylėjimas ir jo kaina
Kodėl Kinija dažnai tyli? Viena priežasčių – jos strateginiai interesai. Pekinui svarbu išlaikyti prieigą prie pigių energetinių išteklių, kuriuos Rusija siūlo, ypač Vakarų sankcijų akivaizdoje. Be to, silpna, nuo Kinijos priklausoma Rusija Pekinui yra naudinga geopolitiniu požiūriu – tai partneris, kuris nekelia grėsmės, bet suteikia svertų derybose su Vakarais.
Tačiau tokia laikysena turi savo kainą. Kinija rizikuoja prarasti pasitikėjimą tarptautinėje arenoje, jei jos neutralumo deklaracijos bus laikomos tik tuščiais žodžiais. Zelenskio pareiškimas, kad Pekinas „per dažnai tyli ir elgiasi atitolusiai“, atspindi augančią frustraciją tiek Kyjive, tiek daugelyje Vakarų sostinių.
Ar Kinija išdrįs spausti Maskvą?
Klausimas, kurį šiandien kelia pasaulis, – ar Kinija išdrįs panaudoti savo įtaką Maskvai? V. Zelenskis įsitikinęs, kad galėtų. Pekino rankose – ekonominiai ir diplomatiniai instrumentai, kurie realiai galėtų pakeisti Kremliaus veiksmus. Jei Kinija uždarytų rinką rusiškai energijai ar nustotų tiekti dvejopos paskirties technologijas, Maskvos karo mašina patirtų rimtą smūgį.
Tačiau sprendimas priklauso nuo to, kokią ateitį Pekinas mato pasaulyje. Ar jis pasirinks būti atsakingu globaliu žaidėju, ar liks šalimi, kuri tyliai remia agresorių, bet deklaruoja taiką?
Zelenskio kalba JT Saugumo Taryboje buvo ne tik diplomatinis pareiškimas, bet ir emocinis kreipimasis į pasaulio sąžinę. Jis priminė, kad karas Ukrainoje – tai ne tik Rusijos ir Ukrainos problema, bet ir pasaulinės tvarkos išbandymas. Kinija šiame kontekste atsiduria kryžkelėje: jos pasirinkimas gali nulemti, ar invazija tęsis, ar pagaliau bus žengtas rimtas žingsnis link taikos.
Taip pat skaitykite
Ukrainos prezidento žodžiai „be Kinijos Putino Rusija būtų niekas“ skamba kaip iššūkis. Jie verčia Pekiną rinktis tarp tylos ir veiksmo. O pasaulis laukia atsakymo – ar Kinija taps taikos varikliu, ar pasiliks šešėlyje, stebėdama, kaip Europa liepsnoja.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
