Niekas nenori atrasti mažų kailiukų slėptuvėse ar, dar blogiau, rasti jų paliktų ekskrementų virtuvėje ar sandėliuke. Pelių ir žiurkių invazija į namus tampa ne tik nepatogumu, bet ir rimta grėsme sveikatai. Šie graužikai įsiskverbia per menkiausias plyšius, ieško nuolatinių maisto šaltinių, šilumos ir prieglobsčio, o palieka pavojingus „pėdsakus“, kuriuos lengva praleisti pro akis. Nevaldoma graužikų populiacija rudenį gali greitai tapti rimta problema, reikalaujančia skubių ir sistemingų veiksmų. Tačiau yra būdų, kaip juos atbaidyti natūraliai ir efektyviai, pradedant nuo elementarios prevencijos.
Kaip atbaidyti pelių ir žiurkių invaziją?
Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – surasti ir užsandarinti įėjimo angas. Pelių ir žiurkių įsigalėjimas į pastatus dažniausiai prasideda nuo nepastebėtų, net mikroskopinių plyšių, esančių sienose, aplink vamzdžius, stoguose ar po grindimis. Pavyzdžiui, pelėms pakanka vos 6 mm skylutės, o žiurkėms – 12 mm. Užtaisydami šias vietas cementu, tinku, plienine vata ar specialiomis sandarinimo putomis, sumaišytomis su stiklo šukėmis (kad graužikai negalėtų perkramtyti), galime ženkliai sumažinti gyvūnų patekimą į patalpas.
Taip pat kritiškai svarbu tinkamai laikyti maistą ir palaikyti švarą. Miltai, ryžiai, sausi pusryčiai, grūdai, gyvūnų maistas ir net cukrus turi būti sandariai supakuoti stiklinėse, metalinėse arba kieto plastiko indeliuose su sandariais dangteliais. Palikus maisto likučius, trupinius ar nešvarius indus kriauklėje, graužikai priviliojami iš tolo. Reguliarus šiukšlių išnešimas ir konteinerių sandarumas aplink pastatą taip pat yra esminės prevencinės priemonės, siekiant eliminuoti maisto šaltinius.
Kaip atpažinti žiurkių ir pelių buvimą namuose?
Rizikos ženklai gali būti akivaizdūs, tačiau dažnai ir labai subtilūs. Graužimo pėdsakai – tai vienas akivaizdžiausių požymių ant medinių baldų, vamzdžių, elektros laidų (kas gali sukelti gaisro pavojų), maisto pakuočių ar kartoninių dėžių.
Ekskrementai (smulkios, tamsios pelių ir didesnės žiurkių išmatos) dažniausiai randami palei sienas, spintelėse ar po kriauklėmis. Graužikams nuolat judant tais pačiais maršrutais, jų kailio riebalai ir purvas palieka tamsias, riebias žymes ant sienų ar grindjuosčių. Be to, naktį galite išgirsti braižymą, krebždėjimą ar bėgiojimą lubose ar sienose, o intensyvus šlapimo kvapas (primena amoniaką) rodo didelę ir ilgalaikę invaziją.
Ar žiurkės pavojingos žmonėms?
Laukinės žiurkės ir pelės gali būti ne tik nepatogūs kaimynai, bet ir rimti ligų platintojai. Jos nešioja įvairias ligas, tokias kaip salmoneliozė, leptospirozė (Weil’o liga), maras, tuliaremija ar tifas. Graužikai taip pat gali pernešti blusas, erkes ir utėles, kurios pačios platina infekcijas.
Dažniausia infekcijos priežastis – maistas, užterštas graužikų ekskrementais, šlapimu ar seilėmis. Įkvėpus dulkėse esančių sausų graužikų ekskrementų dalelių, galima užsikrėsti Hantavirusu. Nors žiurkės ir pelės retai puola žmogų, tiesioginis sąlytis visada kelia riziką.
Natūralūs augalai, atbaidantys graužikus
Gamta suteikia mums priemonių, kurios padeda natūraliai atsikratyti graužikų. Pelės ir žiurkės nemėgsta stiprių kvapų, todėl verta pasodinti arba pastatyti šiuos augalus: pipirmėtę, ramunę, pomidorų lapus, geltonžiedį barkūną (Melilotus officinalis), kraujažolę (Achillea millefolium), žirnikinę karpažolę (Euphorbia lathyris) ir daugiažiedę margutę (Fritillaria imperialis). Augalus geriausia išdėstyti prie durų, langų, spintelių kampuose ir kitose vietose, kur pelės ar žiurkės galėtų įsiskverbti, taip sukuriant natūralią apsaugos „sieną“ nuo nepageidaujamų svečių.
Būtinos priemonės: spąstai ir stotelės
Populiarūs ir patikimi yra specialūs „pest control“ įrenginiai – jaukų stotelės (bait stations) arba žiurkių maitintuvės, kuriuose nuodai yra saugiai paslėpti. Kiti spąstų tipai yra: Giljotinos tipo spąstai (snap traps), kurie greitai ir humaniškai nužudo graužiką; Ultragarsiniai prietaisai – humaniškas sprendimas, generuojantis aukšto dažnio garsą, kuris erzina graužikus; ir Gyvi spąstai (live traps) – narvelio tipo spąstai, kurie pagauna gyvūną, bet jo nežudo ir leidžia vėliau paleisti lauke. Taip pat galima rasti klijavimo spąstus (glue traps), į kuriuos graužikai patraukiami gardėsiu, bet jau nebegali pabėgti, tačiau šis metodas laikomas mažiau humanišku.
Naudojant bet kurį iš šių metodų, galima natūraliai ir efektyviai apsaugoti namus nuo nepageidaujamų lankytojų. Svarbiausia – derinti prevenciją su patikimomis priemonėmis ir nuolat stebėti situaciją, kad graužikų invazija būtų sumažinta iki minimumo. Tvarkingi namai, sandarus maisto laikymas ir teisingai parinktos priemonės ne tik saugo jūsų turtą nuo pažeidimų, bet ir užtikrina šeimos sveikatą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
