Visi tėvai nori, kad jų vaikai nekeltų problemų, gerai mokytųsi ir suaugę darytų nuostabius dalykus. Nors nėra taisyklių, kaip užauginti sėkmingus vaikus, psichologiniai tyrimai nustatė veiksnių, vedančių į sėkmę, derinį. Nenuostabu, kad daugumai jų įtaką daro tėvai. Pristatome, ką dažniausiai daro sėkmingų vaikų tėveliai!
Jie paprašo vaikų atlikti namų ruošos darbus
„Jei vaikai neplauna indų, tuomet kažkas tai už juos padaro“, – teigia Džiulija Lytkot-Haims, buvusi Stanfordo universiteto dėstytoja ir knygos „Auginti suaugusį“ autorė. „Taigi, jie ne tik nedirba, bet ir neišmoksta, kad kiekvienas darbas turi būti atliktas, kad kiekvienas iš mūsų turime prisidėti prie bendros gerovės”, – sako moteris. Lytkots-Haims mano, kad taip užauginti vaikai tampa darbuotojais, kurie gerai bendrauja su savo kolegomis, labiau reaguoja į juos, nes žino, kas yra darbas, ir patys gali išspręsti problemas. Ji tai grindžia ilgiausiu kada nors atliktu Harvardo universiteto tyrimu.
„Kai priverčiame vaikus atlikti namų ruošos darbus – išmesti šiukšles, išsiskalbti savo drabužius, jie supranta, kad tai yra gyvenimo dalis“, – pasakoja moteris.
Jie moko vaikus socialinių įgūdžių
Pensilvanijos valstijos universiteto tyrėjai ištyrė daugiau nei 700 vaikų iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Vaikai buvo nuo darželio iki 25 metų amžiaus, tai leido nustatyti reikšmingą koreliaciją tarp jų socialinių įgūdžių vaikystėje ir suaugus.
20 metų trukmės tyrimas atskleidė, kad socialiai išsivystę vaikai yra tie, kurie be raginimo sugebėjo bendradarbiauti su savo bendraamžiais, buvo naudingi kitiems, suprato savo jausmus ir patys sprendė problemas. Jie daug dažniau įgijo aukštąjį išsilavinimą ir dirbo visą darbo dieną.
Asmenys, turintys ribotus socialinius įgūdžius, turėjo didesnę tikimybę būti suimti, vartoti alkoholinius gėrimus ir gyventi socialiniuose būstuose.
„Šis tyrimas rodo, kad pagalba vaikams ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius yra vienas svarbiausių dalykų, kuriuos tėvai gali padaryti, kad parengtų juos sveikai ateičiai“, – pasakojo tyrimą finansavusio Roberto Vūdo Džonsono fondo programos direktorė Kristina Šubert. „Nuo ankstyvo amžiaus šie įgūdžiai gali nulemti, ar vaikas eis į universitetą, ar į kalėjimą, ar susiras darbą, ar taps priklausomas“.
Jie tikisi daugiau
Naudodamasis 6600 vaikų, gimusių 2001 m., nacionalinės apklausos duomenimis, UCLA profesorius Neilas Halstonas ir jo kolegos nustatė, kad tėvų lūkesčiai savo vaikams turi didžiulę įtaką jų pasiekimams. „Tėvai, norintys, kad vaikai ateityje įstotų į universitetą, dažniausiai skatino savo vaikus siekti šio tikslo, neatsižvelgiant į jų pajamas ir kitą turtą“, – sakoma Neilo Halstono pranešime.
Rezultatai buvo paskelbti atliekant standartizuotus testus: 57% blogai besimokančių vaikų norėjo eiti į koledžą tėvų prašymu, o 96% gerai besimokančių vaikų patys norėjosi įstoti mokytis. Tai atitinka dar vieną psichologinę išvadą – Pigmaliono efektą, kuris teigia, kad „tai, ko vienas žmogus tikisi iš kito, gali tapti pranašyste“. Šiuo atveju vaikai pateisina tėvų lūkesčius.
Jie palaiko sveikus santykius
Remiantis Ilinojaus universiteto tyrimais, labai konfliktuojančių šeimų vaikai dažniausiai būna mažiau pasiturintys nei vaikai iš įprastų šeimų. Ilinojaus universiteto profesorius, žmogiškųjų išteklių ir bendruomenės plėtros vadovas bei tyrimo apžvalgos autorius Robertas Hugesas jaunesnysis taip pat pažymi, kad kai kuriuose tyrimuose vaikams, kurie gyvena su vienu iš tėvų nekonfliktuojančioje aplinkoje sekasi geriau nei tiems, kurie gyvena su abiem tėvais, bet konfliktuojančioje šeimoje.
Tėvų konfliktai prieš skyrybas taip pat daro neigiamą poveikį vaikams, o konfliktai po skyrybų daro didelę įtaką vaikų adaptacijai. Vieno iš tyrimų metu paaiškėjo, kad tėvai, neturintys vaikų globos teisių, tačiau dažnai bendraujantys su jais, turi gerus vaikus. Tačiau esant konfliktams, dažni tėvų apsilankymai daro itin neigiamą įtaką vaiko raidai.
Kitas tyrimas parodė, kad dvidešimtmečiai, vaikystėje patyrę tėvų skyrybas, po dešimties metų vis dar jaučia skausmą ir nusivylimą. Jaunimas, turėjęs konfliktų su tėvais, ateityje dažniausiai patiria netekties ir apgailestavimo jausmą.
Jie turi aukštąjį išsilavinimą
2014 m. Mičigano universiteto psichologės Sandros Tung tyrimas parodė, kad mamos, baigusios vidurinę mokyklą ar kolegiją, dažniau augina vaikus, kurie daro tą patį. Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 14 000 vaikų, kurie 1998–2007 m. mokėsi mokyklose, parodė, kad neišsilavinusių tėvų vaikai daug rečiau stoja į aukštąsias mokyklas.
Iš dalies už tai atsakingi siekiai. 2009 m. atlikus ilgalaikį 856 Niujorko priemiesčių gyventojų tyrimą nustatyta, kad tėvų švietimas reikšmingai paveikia vaikų švietimo ir profesinę sėkmę.
Jie nuo mažų dienų moko vaikus matematikos
2007 m. atlikus 35 000 ikimokyklinukų JAV, Kanadoje ir Anglijoje metaanalizę nustatyta, kad ankstyvas matematikos įgūdžių lavinimas gali būti didžiulė nauda ateityje.
„Nepaprastai svarbūs ankstyvieji matematikos įgūdžiai – pradinėse klasėse, žinodamas skaičius, jų tvarką ir kitas pagrindines matematikos sąvokas – vaikas jaučiasi labiau savimi pasitikintis“, – pranešime spaudai sakė tyrimo bendraautorė ir tyrinėtoja iš Šiaurės Vakarų Rusijos. „Puikus ankstyvųjų matematikos įgūdžių valdymas lemia ne tik būsimus pasiekimus matematikoje, bet ir skaitymo pažangą”.
Jie kuria santykius su vaikais
2014 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 243 skurde gimę žmonės, parodė, kad vaikams, kuriems nuo mažens rūpėjo geresnis gyvenimas, ne tik geriau atliko akademinius testus, bet ir turėjo sveikesnius santykius su tėvais net ir praėjus ilgam laiko tarpui.
Kaip rašoma „PsyBlog“ tinklapyje, tėvai, kurie yra jautrūs globėjai, „greitai ir tinkamai reaguoja į savo vaiko užuominas“ ir „suteikia saugią bazę“ jiems tyrinėti pasaulį. „Tai rodo, kad investavus į ankstyvus tėvų ir vaikų santykius, galima gauti ilgalaikę grąžą“, – interviu metu sakė bendraautorė ir Minesotos universiteto psichologė Li Rabi.
Jie mažiau stresuoja
Remiantis naujausiais tyrimais, kuriuos atliko Bridžit Šulte iš „The Washington Post“, valandų skaičius, kurias mamos praleidžia su savo 3–11 metų vaikais, labai mažai pasako apie būsimą vaiko elgesį ir sėkmę. Be to, „intensyvios motinystės“ požiūris gali atsiliepti ateityje.
„Mamų stresas iš tikrųjų gali būti žalinga jų vaikams“, – „The Post“ sakė tyrimo bendraautorė ir sociologė Bauling Gryn. Emocinis užteršimas yra psichologinis reiškinys, susidedantis iš to, kad žmonės yra „užkrėsti“ vienas kito emocijomis. Tai tarsi infekcija. Tyrimai rodo, kad jei jūsų draugas yra laimingas, ta emocija užkrės ir jus; jei jis liūdnas, ir jūs pasijusite niūresnis. Todėl, jei vienas iš tėvų yra nusiminęs ar sutrikęs, ši emocinė būsena gali būti perduota vaikams.
Jie vertina bandymą, nevengia nesėkmės
Šeimos, kurios tikisi, kad vaikams pasiseks, lemia ir jų ateities laimėjimus. Per dešimtmečius Stanfordo universiteto psichologė Karol Dvek nustatė, kad vaikai (ir suaugusieji) galvoja apie sėkmę vienu iš dviejų būdų. Savo straipsnyje Maria Popova teigė, kad juos galima apibūdinti taip:
„Fiksuotas mąstymas“ daro prielaidą, kad mūsų charakteris, intelektas ir kūrybiškumas yra įgimti, mes negalime jų reikšmingai pakeisti, o sėkmė yra įgimto aukšto intelekto patvirtinimas, įvertinimas, kaip šie duomenys skiriasi nuo vidurkio. Sėkmės siekimas ir bet koks nesėkmių išvengimas tampa būdu išlaikyti intelektą ir įgūdžius.
Kita vertus, augant ieškome naujų iššūkių ir nesėkmę vertiname ne kaip žemo intelekto įrodymą, bet kaip motyvacinį trampliną tolesniam esamų įgūdžių tobulinimui.
Visko esmė yra skirtumas tarp to, kaip jūs galvojate, kaip jūsų valia veikia jūsų sugebėjimus, tokios mintys perduodamos ir iš tėvų vaikams. Jei vaikams sakoma, kad jie gerai išlaikė testą dėl įgimto intelekto, tai sukuria „fiksuotą mąstymą“. Jei vaikams sakoma, kad jie tai pasiekė savo jėgomis, tai moko „ugdytis mąstymą“.
Dirbančios mamos
Remiantis Harvardo verslo mokyklos tyrimais, vaikai, augantys su mamomis, kurios dirba ne namuose, gauna didelę naudą ir motyvaciją. Tyrimas parodė, kad dirbančių mamų dukros dažniau užima lyderės pozicijas ir uždirba daugiau pinigų, maždaug 23% daugiau nei jų bendraamžės, kurias augino mamos namuose.
Tyrimas taip pat parodė, kad dirbančių mamų sūnūs taip pat linkę į namų ruošą ir vaikų priežiūrą – septynias su puse valandos per savaitę jie skiria vaikų priežiūrai, o 25 minutes – namų ruošai. „Vaidmenų modeliavimas yra būdas parodyti, kaip jūs elgiatės, ką darote, kokioje veikloje dalyvaujate ir kuo tikite“, – „Business Insider“ pasakojo pagrindinė tyrimo autorė, Harvardo verslo mokyklos profesorė Keitlin L. McGin.
Jie turi aukštesnį socialinį ir ekonominį statusą
Deja, nemaža dalis vaikų auga skurde, o tai labai riboja jų galimybes. Viskas tampa sudėtingiau. Pasak Stanfordo universiteto tyrėjo Šono Rerdono, pasiekimų skirtumas tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių šeimų „yra maždaug 30–40%“.
Kaip pažymėjo „Drive“ autorius Danas Pinkas, kuo didesnės tėvų pajamos, tuo aukštesnis vaikų baigiamasis balas. „Brangių ir didelių priemonių trūkumas, socialinė ir ekonominė padėtis lemia akademinę sėkmę ir produktyvumą“, – teigė jis.
Jie yra „autoritetingi“, o ne „autoritariniai“ ar „liberalūs“
Pirmą kartą 1960 m. paskelbtas UC Berkeley raidos psichologijos tyrimas parodė, kad iš esmės yra trys auklėjimo tipai:
Liberalus: tėvai stengiasi būti atlaidūs ir priimti vaiką.
Autoritarinis: tėvai bando formuoti ir kontroliuoti vaiką remdamiesi nustatytu elgesio standartu.
Autoritetingas: tėvai stengiasi racionaliai vadovauti vaikui.
Idealiausia naudoti autoritetingą modelį. Vaikas auga gerbdamas autoritetą, tačiau nesijaučia jo uždusintas.
Jie moko ištvermės
2013 m. Pensilvanijos universiteto psichologė Angela Dukvort laimėjo MacArthur „genialumo“ stipendiją už galingos, sėkmingos asmenybės savybės, vadinamos ištverme, atskleidimą.
Ištvermė apibrėžiama kaip „siekis išlaikyti susidomėjimą ir pastangos siekiant labai ilgalaikių tikslų“. Jos tyrimas nustatė ištvermės ryšį su išsilavinimu, pažymių vidurkiu. Ištvermė yra sugebėjimas, kuris padeda išmokyti vaiką įsivaizduoti savo ateitį, o vėliau ją paversti realybe.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
