Ar kada nors jautėtės taip, lyg jėgos apleistų net paprasčiausiose situacijose? Antinksčių nuovargio sindromas – tai būklė, kuri dažnai lieka nepastebėta arba klaidingai priskiriama depresijai. Antinksčiai, esantys virš inkstų, atsakingi už hormonų gamybą, kurie reguliuoja stresą, energijos balansą ir net emocinę būseną. Kai ši sistema išsibalansuoja, žmogus ima jaustis prislėgtas, pavargęs, praranda gyvenimo džiaugsmą – todėl ši būklė dažnai supainiojama su depresija.
Antinksčių nuovargio sindromas ir jo simptomai
Antinksčių nuovargio sindromas dažniausiai išryškėja, kai organizmas ilgą laiką patiria stresą. Pirmieji požymiai – svorio augimas neįprastose vietose, sumažėjęs lytinis potraukis, sunkumai su miegu. Rytais sunku keltis, o dieną dažnai juntamas kofeino poreikis. Antinksčių nuovargio sindromas taip pat pasireiškia žemu kraujospūdžiu, potraukiu sūriam ar riebiems patiekalams. Dėl šių simptomų neretai atsiranda nerimas, panikos priepuoliai ar net depresijai būdingi požymiai.
Kodėl antinksčių nuovargio sindromas painiojamas su depresija?
Abi būklės turi daug bendrų simptomų – energijos trūkumą, miego sutrikimus, motyvacijos stoką, nuotaikų svyravimus. Tačiau depresija yra psichikos sutrikimas, o antinksčių nuovargio sindromas – hormonų disbalanso pasekmė. Todėl labai svarbu atskirti šias būkles ir pasirinkti tinkamą gydymą.
Kaip nustatyti antinksčių nuovargio sindromą?
Norint įsitikinti, ar jus vargina antinksčių nuovargio sindromas, rekomenduojami tyrimai:
- Kortizolio kiekis seilėse – matuojamas kelis kartus per dieną.
- Leptino tyrimas kraujyje – padeda įvertinti riebalinio audinio ir alkio hormonų pusiausvyrą.
- AKTH tyrimas – nustatomas ryte, siekiant įvertinti antinksčių veiklą.
Kaip padėti organizmui?
Jeigu diagnozuojamas antinksčių nuovargio sindromas, svarbiausia yra gyvenimo būdo korekcija: pakankamas poilsis, subalansuota mityba, streso valdymo metodai ir reguliarus judėjimas. Tinkamai pasirūpinus savo kūnu, galima sumažinti simptomus ir atgauti energiją.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
