Rudeniop Lietuvos socialiniuose tinkluose vėl suintensyvėjo diskusijos apie COVID-19 vakcinas. „Europos Komisija pripažino: vakcinuoti žmonės buvo laboratoriniai triušiai“, – tokias antraštes pradėjo dalintis įvairūs tinklaraščiai ir aktyvūs socialinių tinklų vartotojai. Tačiau šie žodžiai nepriklauso Europos Komisijai – tai manipuliatyvus austrų politiko pareiškimas, kurį netiksliai interpretavo radikalūs portalai.
Kaip kilo skandalas?
Visas naratyvas prasidėjo Austrijoje, kur kraštutinių dešiniųjų partijos FPÖ parlamentaras Geraldas Hauseris kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Pfizer/BioNTech“ vakcinų sutarčių. Jis rėmėsi kontrakto ištrauka, kurioje numatyta, kad valstybės narės supranta: ilgalaikis vakcinos veiksmingumas ir galimos šalutinės reakcijos dar nėra iki galo žinomos. Tokių nuostatų priežastis – vakcinų patvirtinimas pagal specialią procedūrą, vadinamą sąlyginiu rinkodaros leidimu (CMA).
Komisija oficialiai atsakė, kad vakcinos buvo registruotos būtent pagal šį mechanizmą, kuris taikomas kritinių situacijų metu, kai visuomenei būtina kuo greičiau suteikti prieigą prie veiksmingų vaistų. Tokiu atveju gamintojas įpareigojamas tęsti tyrimus, kaupti papildomus duomenis ir reguliariai teikti ataskaitas Europos vaistų agentūrai.
Nepaisant aiškaus atsakymo, Hauseris paskelbė spaudos pranešimą, esą Komisija „pirmą kartą pripažino, kad visi paskiepyti buvo bandomieji triušiai“. Šią interpretaciją greitai perėmė radikalūs austrų portalai, tarp jų TKP.at ir „Freilich Magazin“, o iš ten ji pasklido ir Lietuvoje – „Facebook“, „Instagram“ bei „X“.
Taip pat skaitykite
Sąlyginis patvirtinimas nėra eksperimentas
COVID-19 vakcinos, kaip ir visi vaistiniai preparatai, prieš patenkant į rinką turėjo gauti leidimą. 2020–2021 m. pandemijos sąlygomis, kai reikėjo greitų sprendimų, buvo pritaikyta sąlyginė autorizacija. Ji suteikiama tik tada, kai įrodoma, kad nauda aiškiai viršija riziką, bet reikalaujama papildomų tyrimų ir duomenų pateikimo. Tai nėra unikali praktika – ji taikyta ir onkologiniams vaistams, retų ligų gydymui, netgi paukščių gripo vakcinai.
Kai tik gamintojai pateikė visą reikiamą informaciją, preparatai, tokie kaip „Comirnaty“ (Pfizer/BioNTech) ir „Spikevax“ (Moderna), gavo pilną registraciją. Todėl kalbos apie „eksperimentą su žmonėmis“ yra teisiškai ir moksliškai nepagrįstos.
Dar 2021 m. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija aiškiai nurodė: vakcinacija nuo koronaviruso nėra medicininis eksperimentas. Pacientų teisių gynėjas taip pat pabrėžė, kad sąlyginis vaisto patvirtinimas neturi nieko bendra su klinikiniais bandymais.
Manipuliacijos pavojus
Tokie pasakojimai, kad žmonės buvo „laboratoriniai triušiai“, stipriai paveikia visuomenės pasitikėjimą. Jie remiasi ne faktais, o emocijomis. Austrijos faktų tikrinimo portalas „Mimikama“ šį naratyvą įvertino kaip sąmoningą manipuliaciją, kurios tikslas – ne informuoti, o kurstyti priešiškumą Europos institucijoms ir mokslui.
Pasaulio sveikatos organizacija dar 2020-ųjų pradžioje įspėjo apie „infodemiją“ – informacijos epidemiją, kai teisingi ir klaidingi pranešimai susimaišo, todėl žmonėms tampa sunku atsirinkti patikimus šaltinius. Pandemijos metu būtent ši informacinė sumaištis sustiprino baimę ir nepasitikėjimą. Šiandien, praėjus keliems metams, jos atgarsiai vis dar jaučiami – nuo interneto komentarų iki realių abejonių dėl sveikatos sprendimų.
Kas toliau?
Europos Komisija savo atsakyme aiškiai nurodė, kad vakcinos buvo patvirtintos pagal griežtus ES standartus, o gamintojai turėjo tęsti tyrimus. Tai nebuvo eksperimentas, o skubios sveikatos krizės valdymas. Tačiau politikų ir radikalių portalų formuojami naratyvai Lietuvoje bei kitose šalyse kuria priešingą įspūdį – esą žmonės buvo apgauti ir paversti bandomaisiais.
Tokios žinutės socialiniuose tinkluose plinta greitai, sulaukia tūkstančių pasidalinimų, komentarų ir reakcijų. Dažnai jos skatina pykčio, kaltinimų ir reikalavimų „bausti atsakinguosius“ bangą, nors realūs faktai byloja priešingai.
Kodėl svarbu tikrinti informaciją?
Lietuvos visuomenei ši istorija yra dar vienas priminimas, kodėl kritinis mąstymas yra būtinas. Viena manipuliacija iš užsienio greitai gali virsti „sava“ naujiena mūsų informacinėje erdvėje. O pasekmės – mažėjantis pasitikėjimas vakcinomis, mokslu ir valstybinėmis institucijomis.
Todėl klausimas, ar žmonės buvo „bandomieji triušiai“, turi vieną atsakymą: ne, tai nebuvo eksperimentas. Tai buvo teisėta, mokslu pagrįsta ir visame pasaulyje naudota procedūra, kuri padėjo išgelbėti milijonus gyvybių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
