Ar galima apsaugoti jaunąją kartą nuo socialinių tinklų spąstų? Australija į šį klausimą atsakė drąsiai ir ryžtingai – nuo gruodžio ši šalis taps pirmąja pasaulyje, kurioje nepilnamečiams iki 16 metų bus draudžiama naudotis socialiniais tinklais. Naująją tvarką Jungtinėse Tautose pristatęs ministras pirmininkas Anthony Albanese pabrėžė, kad tai yra reakcija į vis stiprėjančias grėsmes, su kuriomis vaikai ir paaugliai susiduria virtualioje erdvėje.
Pavojai, kurie auga kartu su technologijomis
Socialiniai tinklai, nors ir siūlo bendravimo bei informacijos mainų galimybes, tapo ir platforma, kurioje klesti patyčios, melagingos naujienos bei žalingi grožio standartai. Australijos vyriausybės užsakyti tyrimai rodo, kad šie reiškiniai daro tiesioginę įtaką paauglių psichinei sveikatai, ugdo nesaugumo jausmą ir kartais net tampa depresijos ar savižalos priežastimi.
„Iššūkiai, su kuriais susiduriame, nuolat kinta, todėl sprendimai negali būti vienkartiniai. Skirtingos šalys renkasi skirtingus kelius, bet šiandien būtina veikti ryžtingai,“ – akcentavo Anthony Albanese, kalbėdamas apie būtinybę apriboti prieigą prie socialinių tinklų jaunesniems nei 16 metų asmenims.
Laikas augti ne virtualioje, o tikroje erdvėje
Australijos valdžia atkreipia dėmesį, kad didėjanti priklausomybė nuo ekranų keičia jaunų žmonių gyvenimo ritmą ir atitolina juos nuo realaus pasaulio patirčių. Naujoji tvarka, pasak premjero, suteiks vaikams daugiau laiko brandai, savęs pažinimui bei socialinių įgūdžių ugdymui be skaitmeninio spaudimo.
„Tai nėra tobulas sprendimas, bet tai lemiamas žingsnis tinkama kryptimi,“ – sakė Albanese, pristatydamas šį įstatymą Niujorke vykusioje JT Generalinės Asamblėjos renginio „Vaikų apsauga skaitmeniniame amžiuje“ diskusijoje.
Tarptautinė reakcija: pagyros ir įkvėpimas Europai
Australijos sprendimas sulaukė didžiulio atgarsio tarptautinėje bendruomenėje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai pripažino, kad Australijos pavyzdys gali tapti gairėmis ir kitoms vyriausybėms.
„Australijos pavyzdys mane įkvėpė. Europoje mes stebime ir mokysimės iš jūsų… mūsų pareiga – veikti dėl ateinančios kartos,“ – pabrėžė ji savo kalboje, pripažindama, kad vaikų apsauga skaitmeninėje erdvėje yra globalus iššūkis, kuriam reikia drąsių sprendimų.
Šis tarptautinis įvertinimas rodo, kad Australija ne tik sprendžia vidines problemas, bet ir diktuoja naują kryptį pasaulinėje diskusijoje apie vaikų apsaugą nuo socialinių tinklų žalos.
Ar Europa paseks Australijos pavyzdžiu?
Nors Europos Sąjungoje kol kas nėra priimta analogiško draudimo, vis daugiau ekspertų svarsto apie būtinybę griežčiau reguliuoti vaikų veiklą internete. Iki šiol ES daugiausia dėmesio buvo skiriama duomenų apsaugai ir nepilnamečių privatumo užtikrinimui, tačiau Australijos sprendimas gali paskatinti platesnę diskusiją apie amžiaus ribojimus socialiniuose tinkluose.
Psichologai pabrėžia, kad paauglystė – ypač jautrus laikotarpis, kai asmenybė dar tik formuojasi, todėl socialinių tinklų sukeliamas spaudimas gali turėti ilgalaikių pasekmių. Australijos modelis galėtų tapti precedentiniu sprendimu, kurį ateityje perimtų ir kitos šalys, siekdamos sustiprinti nepilnamečių apsaugą.
Naujosios eros pradžia ar pavojinga cenzūra?
Vis dėlto ši iniciatyva kelia ir diskusijų. Kritikai baiminasi, kad draudimas gali paskatinti jaunimą ieškoti nelegalių būdų apeiti ribojimus arba perkels jų veiklą į kitus, mažiau kontroliuojamus interneto kampelius. Kita vertus, šalininkai teigia, kad griežtesni ribojimai yra būtini, nes dabartinė padėtis tapo nevaldoma – vaikų priklausomybė nuo socialinių tinklų pasiekė mastus, kurie jau daro tiesioginę žalą jų sveikatai bei socialiniams įgūdžiams.
Australijos sprendimas – tai ne tik vidaus politika, bet ir pasaulinis signalas: metas imtis realių veiksmų. Ar šis modelis taps norma ir kitose šalyse, paaiškės artimiausiais metais, tačiau aišku viena – diskusija dėl vaikų saugumo internete tik prasideda.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
