XIV amžiuje tualetinio popieriaus pramonė suklestėjo Kinijoje, tačiau tik 1800-aisiais tualetinis popierius pradėtas naudoti Vakarų pasaulyje. Iki to laiko žmonės buvo priversti ieškoti įvairių alternatyvų, kurios priklausė nuo klimato, gamtos išteklių ir kultūrinių tradicijų. Išsiaiškinkime, ką žmonės naudojo iki tol, kol buvo išrastas šis gaminys.
Kukurūzai
Kukurūzus vietiniai amerikiečiai ir atvykėliai europiečiai pirmą kartą panaudojo 1700-aisiais dėl jų minkštumo ir drėgmę sugeriančių savybių. Kukurūzas nėra toks malonus kaip minkštas popierius, tačiau yra saugus ir neturi neigiamo poveikio žmogaus organizmui. Įdomu tai, kad kukurūzų burbuolės dažnai būdavo pasikabinamos lauko tualetuose, kad būtų patogiai pasiekiamos.
Sniegas
Šaltame klimate gyvenantys inuitai naudojo sniegą. Nepaisant šalčio, žmogaus kūnas greitai prisitaikydavo prie tokio kasdienio naudojimo. Galbūt tai keista, tačiau tai yra vienas iš sveikiausių metodų, nes švarus sniegas veikia kaip natūrali dezinfekcinė priemonė, mažinanti bakterijų dauginimosi riziką.
Akmuo
Šluostymas akmenimis yra vienas iš seniausių žmonijos naudojamų metodų. Senovėje žmonės naudojo daiktus, kurie buvo arčiausiai jų, tuos, kuriuos buvo galima rasti atviroje gamtoje, pavyzdžiui, akmenis. Jausmas nėra geras, tačiau tuo metu tai buvo geriausias pasirinkimas. Be to, istoriniai šaltiniai rodo, kad kai kur akmenys būdavo specialiai apdorojami, kad taptų lygesni ir mažiau žalotų odą.
Taip pat skaitykite
Bambukas
Maždaug prieš 2000 metų senovės Kinijoje vietoj tualetinio popieriaus buvo naudojama bambuko žievė. Jie tai vadino salaka, kachu ir chugi. Ši praktika buvo gana paplitusi Azijoje, o bambuko lazdelės laikytos daugkartinio naudojimo priemonėmis, kurios buvo plaunamos ir naudojamos pakartotinai.
Keramikos fragmentai
Senovės graikai vietoj tualetinio popieriaus naudojo keramikos dirbinį, vadinamą pesonu. Todėl dabar jo gausiai randama Viduržemio jūroje. Įdomu tai, kad archeologai aptiko netgi keramikos šukių su išraižytais vardais – kai kurie mokslininkai spėja, kad taip žmonės galėjo simboliškai „atsikratyti“ ne tik nešvarumų, bet ir priešų vardų.
Sraigė
Gal ir atrodo neįtikėtina, tačiau saloje ir pakrantėje gyvenantys žmonės po tuštinimosi naudojo sraiges. Jei sraigių šalimais nebūdavo, būdavo naudojami kokoso kiautai. Jie buvo su aštriais kraštais, tačiau mūsų protėviai turėjo mažai pasirinkimo. Manoma, kad tokia praktika ypač buvo paplitusi atogrąžų regionuose, kur kitų priemonių paprasčiausiai nebuvo.
Laikraščiai ir žurnalai
Nuo XVIII amžiaus žmonės tualete pradėjo naudoti laikraščius ir žurnalus. Dėl to spausdintos medžiagos būdavo laikomos prieinamu higienos pakaitalu net ir XX amžiaus pradžioje. Tuo metu tai buvo ekonomiškas sprendimas, tačiau spaudos dažai galėjo dirginti odą.
Seni audiniai
Amerikoje ir Europoje žmonės ilgą laiką naudojo susidėvėjusį audinį, o ne tualetinį popierių. Jis buvo plaunamas, daugkartinio naudojimo ir minkštas. Tačiau ilgalaikiam naudojimui tai buvo nehigieniškas sprendimas. Vis dėlto toks pasirinkimas buvo labiau prieinamas vargingesniems gyventojams, kurie negalėjo sau leisti prabangesnių priemonių.
Žolė
Šimtmečius žmonės vietoj popieriaus naudojo natūralius dalykus, kurie, manoma, yra higieniški. Žolė buvo minkšta ir nesukėlė jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui, todėl puikiai pakeitė tualetinį popierių. Be to, žolė buvo lengvai prieinama ir atsinaujinantis gamtos išteklius, todėl laikyta viena iš praktiškiausių alternatyvų.
Vanduo
Indijoje, Arabijoje ir Afrikoje įprasta sėdmenis valyti kaire ranka. Manoma, kad tai paskatino spausti rankas būtent dešine. Įdomiausia tai, kad šiandien vis dar yra tauta, kuri išsaugojo šią tradiciją. Šis metodas ne tik higieniškas, bet ir išliko kultūrinės bei religinės praktikos dalimi kai kuriose šalyse.
Smėlis ir purvas
Dėl skirtingo klimato žmonių naudojami dalykai taip pat skiriasi. Žmonės, gyvenantys sausringose smėlėtose vietovėse, po tuštinimosi naudojo smėlį. Žinoma, tai nėra maloni patirtis. Manoma, kad mūsų protėviai vietoje tualetinio popieriaus naudojo viską, ką tik galėjo rasti. Kai kuriose vietovėse purvas buvo maišomas su vandeniu, kad palengvintų valymąsi.
Taip pat skaitykite
Pabaigai
Kaip matome, žmonių išradingumui ribų nebuvo – nuo sniego iki keramikos šukių, nuo žolės iki sraigių. Tai, kas šiandien atrodo savaime suprantama, anksčiau buvo tik kūrybiškų sprendimų reikalaujantis iššūkis.
Kuris metodas jums pasirodė pats įdomiausias, o kurio niekada nenorėtumėte pabandyti?
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
