Kai kūnas su metais praranda jėgas, protas gali išlikti jaunas – jei jam leidžiame kurti. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad kūrybiniai pomėgiai, tokie kaip šokiai, muzika ar tapyba, gali sulėtinti smegenų senėjimą net molekuliniu lygiu. Kitaip tariant, kūryba tampa ne tik sielos terapija, bet ir biologiniu būdu išsaugoti proto aštrumą bei emocinį balansą.
Kūrybiškumas – ne tik džiaugsmas, bet ir biologinė apsauga
Tarptautinė mokslininkų komanda, ištyrusi šokėjus, muzikantus, dailininkus ir net vaizdo žaidimų entuziastus, nustatė, kad kūrybinė veikla gali „sustabdyti laikrodį“ mūsų smegenyse. Tyrimas, publikuotas žurnale Nature Communications, pasitelkė vadinamuosius „smegenų laikrodžius“ – dirbtinio intelekto modelius, matuojančius skirtumą tarp žmogaus tikrojo amžiaus ir jo smegenų biologinio amžiaus.
Rezultatai pribloškė net pačius tyrėjus. Paaiškėjo, kad kūrybinė veikla stiprina ryšius tarp skirtingų smegenų sričių, ypač tų, kurios paprastai labiausiai nukenčia senstant. Kitaip tariant, kūrybingas žmogus ne tik treniruoja mintį, bet ir fiziškai keičia savo smegenų struktūrą – jas tarsi „atjaunina“.
Dar įdomiau tai, kad net pradedantieji kūrybininkai, vos pradėję mokytis naujo meno ar šokio, jau po kurio laiko parodė teigiamų pokyčių. Tai reiškia, kad smegenys reaguoja į kūrybą nepriklausomai nuo amžiaus – niekada nevėlu pradėti.
Taip pat skaitykite
Tango – jauniausių smegenų šokis
Tarp visų tirtų kūrybinių veiklų išsiskyrė viena – tango. Tyrėjai pastebėjo, kad patyrusių tango šokėjų smegenys vidutiniškai buvo septyneriais metais „jaunesnės“ nei jų tikrasis amžius. Kodėl būtent šis šokis toks ypatingas?
Tango reikalauja sudėtingų judesių sekų, nuolatinės koordinacijos, muzikos ritmo pojūčio ir tarpusavio bendravimo su partneriu. Tai ne tik fizinis, bet ir intelektualus iššūkis, reikalaujantis dėmesio, planavimo ir emocinio jautrumo. Šokant tango smegenys nuolat priima sprendimus – išlaikyti pusiausvyrą, numatyti partnerio veiksmus, reaguoti į muziką. Toks kompleksinis darbas aktyvina daugelį neuroninių tinklų ir palaiko jų elastingumą, o tai yra viena iš svarbiausių jaunų smegenų savybių.
Kūrybos poveikis smegenų žemėlapiui
Mokslininkai sudarė išsamų „smegenų žemėlapį“, kad nustatytų, kuriose srityse kūrybinė veikla daro didžiausią įtaką. Paaiškėjo, kad svarbiausi pokyčiai vyksta vadinamojoje frontoparietalinėje srityje – ji atsakinga už darbinę atmintį, sprendimų priėmimą ir dėmesio valdymą. Tai būtent ta smegenų zona, kuri senstant dažniausiai silpnėja.
Be to, pastebėta, kad patyrusių kūrėjų smegenyse ypač sustiprėjo jungtys, atsakingos už judesių kontrolę, ritmą ir koordinaciją. Kitaip tariant, kūrybinė veikla aktyvina ir palaiko gyvybingą ryšį tarp proto ir kūno.
Šis ryšys itin svarbus vyresniame amžiuje – kai mažėja motorinė kontrolė, atmintis silpnėja, o emocinė pusiausvyra tampa trapesnė. Kūrybinės veiklos padeda visus šiuos aspektus išlaikyti harmoningus.
Kodėl kūryba veikia kaip jaunystės eliksyras?
Kūrybinė veikla apjungia daugelį procesų: motorinius, pažintinius, emocinius ir socialinius. Šokdami, grodami ar tapydami, mes ne tik judame – mes kuriame ryšius. Tai skatina naujų neuronų sinapsių formavimąsi ir apsaugo nuo jų nykimo.
Be to, kūryba mažina streso hormonų – kortizolio – kiekį ir didina dopamino bei serotonino gamybą. Šie „laimės hormonai“ ne tik gerina nuotaiką, bet ir skatina naujų neuroninių jungčių susidarymą. Tad kūryba tampa tarsi natūraliu vaistu, apsaugančiu nuo demencijos, depresijos ir pažinimo sutrikimų.
Niekada nevėlu pradėti
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kūrybinės veiklos naudą gali pajusti bet kas, nepriklausomai nuo amžiaus ar talento. Nėra būtina būti profesionaliu muzikantu ar šokėju – užtenka tiesiog išdrįsti pabandyti. Net paprastas mokymasis naujo instrumento, dalyvavimas dailės studijoje ar seniai pamiršto hobio atgaivinimas gali turėti teigiamą poveikį smegenims.
Svarbiausia – kūrybą paversti nuolatiniu gyvenimo palydovu. Ji suteikia struktūrą, tikslą, ryšį su kitais žmonėmis ir leidžia patirti džiaugsmą net paprastuose dalykuose.
Kūryba kaip investicija į ateitį
Šiandien, kai technologijos greitai keičia mūsų kasdienybę, o informacijos srautas vargina, kūrybiškumas tampa ne prabanga, o būtinybe. Tai priemonė, padedanti išlikti sąmoningam, lanksčiam ir jaustis gyvam.
Tad galbūt šį rudenį verta ne tik užsirašyti į sporto klubą, bet ir išmokti šokti, piešti ar groti gitara. Nes kūryba – tai ne tik menas. Tai būdas išsaugoti jaunystę savo galvoje, širdyje ir sieloje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
