Daugelis iš mūsų svajoja apie pokyčius ir geresnį gyvenimą, tačiau kai tik atsiranda reali galimybė, dažnai pradedame dvejoti, atidėti ar net sabotuoti savo sprendimus. Kodėl taip nutinka? Atsakymas slypi mūsų smegenyse – jos natūraliai ieško stabilumo ir nenori priimti naujų aplinkybių. Ši baimė nėra silpnybė, o veikiau savisaugos mechanizmas, kuris turi gilias evoliucines šaknis. Psichologė Anna Bogomolets paaiškina, kodėl bijome pokyčių ir kaip galime įveikti šią baimę, kad galėtume pasiekti norimą gyvenimą.

Kodėl mūsų smegenys bijo pokyčių?
Smegenys yra sukurtos taip, kad jos siektų stabilumo ir prognozuojamumo. Net jei pokyčiai gali suteikti geresnį gyvenimą, jie reikalauja prisitaikymo, o tai visuomet kainuoja energiją. Tai vadinama „kognityvine disonancija“, kai norimas ateities vaizdas susiduria su pažįstamu praeities kontekstu. Baimė dėl pokyčių nėra baimė dėl pačių pokyčių, o dėl nežinomybės, kuri su jais ateina. Net ir esant diskomfortui, pažįstama aplinka dažnai atrodo saugi, nes ji jau yra įprasta.
Kodėl pokyčiai sukelia nerimą?
Pagal psichologę, nors mes visi siekiame vystymosi ir naujų galimybių, mes taip pat bijome prarasti tai, kas mums jau yra pažįstama, net jei tai nėra tai, kas mus džiugina. Šis vidinis konfliktas natūraliai atsiranda: noras geresnio gyvenimo susiduria su baime prarasti kontrolę. Dažnai mes atidėliojame sprendimus, likdami „pažįstamo diskomforto zonoje“, nes pasirinkę saugumą, užuot siekę galimybės.
Kaip įveikti baimę dėl pokyčių?
Svarbiausia ne dirbti su pačiais pokyčiais, bet su vidiniu mechanizmu, kuris signalizuoja: „Aš nesu saugus.“ Psichologė rekomenduoja pripažinti savo baimę, suskirstyti didelius pokyčius į mažus žingsnius ir pakeisti savo dėmesį. Klauskite savęs ne „ką galiu prarasti“, bet „ką galiu laimėti“. Tuo pačiu, svarbu turėti artimųjų palaikymą, nes žmonės, kurie tikėdami jumis, sumažina neapibrėžtumą ir suteikia saugumo jausmą.
Kaip įveikti baimę dėl pokyčių?
Kaip teigia Anna Bogomolets, tikras vidinis laisvės jausmas atsiranda tada, kai mes išmokstame patirti baimę kaip kompasą, o ne kliūtį. Kai pripažįstame nerimą, tačiau vis tiek žengiame žingsnį link norimo gyvenimo, mes paverčiame pokyčius tiltu į savo asmeninį vystymąsi, o ne paralyžiuojančia baime.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.