Artėjant Visų šventųjų ir Vėlinių dienoms, visoje Lietuvoje kapinės prisipildo šviesos, gėlių kvapo ir ramybės. Žmonės tvarko artimųjų kapus, uždega žvakes, neša vainikus. Atrodo, kad šios tradicijos mums gerai pažįstamos. Tačiau mažai kas susimąsto, jog kai kurie daiktai kapinėse laikomi nepageidaujamais – tiek pagal senąsias liaudies tradicijas, tiek pagal nerašytas dvasines taisykles. Vienas iš tokių tabu – papuošalai. Nors šiandien jie laikomi gražiu aksesuaru, senoliai tikėjo, kad bet kokie papuošalai kapinėse neša nelaimę ir blogą energiją.
Kodėl nereikėtų puoštis eidant į kapines
Papuošalai nuo seniausių laikų buvo laikomi ne tik grožio, bet ir jėgos simboliu. Jie kaupė savininko energiją, todėl buvo labai asmeniški. Liaudyje manyta, kad jei žmogus nešioja žiedus, grandinėles ar auskarus eidamas į kapines, šie daiktai „įsigeria“ į kapinių energiją – t. y. į mirties, išėjimo, liūdesio vibracijas. Grįžęs namo žmogus tarsi parsineša su savimi dalelę to pasaulio, o tai, anot senųjų tikėjimų, gali lemti nelaimes, ligas ar vidinį nerimą.
Todėl sakydavo: „Į kapines – be blizgučių.“ Moterys nuimdavo auskarus, žiedus ar kryželius, o vyrai vengdavo sidabrinių grandinėlių ar laikrodžių. Ši tradicija kilo iš pagarbos mirusiesiems – esą kapinėse neturi būti nieko, kas traukia dėmesį ar atspindi šviesą, nes tai gali trikdyti mirusiųjų ramybę.
Daiktai, kurių kapinėse geriau vengti
Šiandien kapinės kai kur tampa vieta, kur norisi palikti kuo įspūdingesnes puokštes ar net švieseles, tačiau senosios tradicijos įspėja: triukšmingi ar švytintys daiktai – ne vietoje. Muzikinės atvirutės, šviečiančios žvakės, garsą skleidžiančios dekoracijos ne tik pažeidžia tylos atmosferą, bet ir, kaip tikėjo senoliai, traukia neigiamą energiją. Kapinės – tai ramybės erdvė, o ne vieta efektams.
Liaudies tikėjimuose buvo ir kitų draudimų. Pavyzdžiui, maistas ir gėrimai – duona, obuoliai, alkoholis – laikyti netinkamais aukojimui kapinėse. Anksčiau buvo manoma, kad mirusiųjų sielos „maitinasi“ paliktais produktais, tačiau vėliau toks paprotys imtas laikyti ne pagarba, o likimo gundymu. Palikti maisto ant kapo – tarsi kvietimas mirčiai pačiai ateiti į gyvųjų namus.
Dar vienas draudimas – aštrūs įrankiai, tokie kaip peiliai ar žirklės. Liaudies išmintis teigė, kad jie gali „nukirpti“ ryšį tarp pasaulių. Todėl net tvarkant gėles ar kasant žemę, stengtasi vengti aštrių metalinių įrankių – arba juos naudoti itin atsargiai.
Kai daiktai trikdo sielų ramybę
Pagal senąsias tradicijas kai kurie daiktai gali sutrikdyti ne tik gyvųjų, bet ir mirusiųjų ramybę. Tai ypač pasakytina apie asmeninius mirusiojo daiktus. Juos palikti ant kapo laikyta netinkama, nes tikėta, jog siela gali „sugrįžti“ prie jų, negalėdama iškeliauti į kitą pasaulį.
Taip pat vengta veidrodinių paviršių – veidrodžių, blizgių plokštelių, metalinių detalių. Liaudyje sakyta, kad veidrodžiai atveria „vartus“ į kitą pasaulį ir gali pritraukti piktąsias dvasias. Net šiuolaikiniai ezoterikai sako, kad kapinėse veidrodžiai ar blizgantys paviršiai sukelia energinį disbalansą, kuris gali paveikti jautresnius žmones.
Vaikų kapuose kartais matyti žaislų, balionų ar spalvingų dekoracijų, tačiau pagal senąsias tradicijas ryškūs, žaismingi daiktai kapinėse laikyti nepriimtinais – jie simbolizuoja džiaugsmą, o ne susikaupimą. Anot tikėjimų, tokie daiktai gali „blaškyti“ sielas ir trukdyti joms ilsėtis.
Ar žinote, ką reiškia nauji drabužiai ar laikrodis kapinėse?
Kai kurie prietarai, atrodytų, priklauso praeičiai, bet vis dar išlieka gyvi. Pavyzdžiui, senoliai tikėjo, kad į kapines negalima eiti su naujais drabužiais ar batais, nes tai – ženklas, jog „mirtis gali pasižymėti savo auką“. Tai buvo savotiškas būdas parodyti kuklumą ir neliesti likimo – juk kapinės yra vieta, kur reikia ateiti su pagarba, o ne pasipuošti.
Ne mažiau simboliškas ir laikrodis. Jis visais laikais siejosi su laiku – o laikas, kaip žinome, gyvųjų ir mirusiųjų pasaulyje teka skirtingai. Laikrodžio nešiojimas kapinėse buvo laikomas blogu ženklu: esą jis „matuoja“ žmogaus likusį gyvenimo laiką. Todėl tikėta, kad geriau laikrodį palikti namuose, o kapinėse būti be laiko ribų – tik su mintimis ir prisiminimais.
Panašiai žiūrėta ir į pinigus. Kai kuriose kultūrose jie buvo paliekami kaip auka mirusiesiems, tačiau liaudiškas tikėjimas įspėjo: pinigai kapinėse gali atnešti skurdą ar ligas tiems, kurie juos palieka. Šiandien tai skamba kaip simbolinė metafora – gyvenimo turtai neturi reikšmės ten, kur viešpatauja amžinoji ramybė.
Kapinės – pagarba, o ne įspūdžio vieta
Visi šie prietarai ir simboliniai draudimai turi vieną bendrą prasmę – priminti, kad kapinės nėra vieta išorinei prabangai. Jos skirtos susikaupimui, atminimui, tylai. Todėl einant ten verta atsisakyti visko, kas blizga, švyti, žiba ar kelia triukšmą.
Papuošalai, laikrodžiai, net nauji drabužiai – visa tai gali būti gražu kasdienybėje, tačiau kapinėse jie įgyja kitą prasmę. Tai vieta, kur svarbiausias papuošalas – pagarba ir širdies šviesa.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Horoskopai – tai smagus būdas pradėti dieną ar pasmalsauti apie ateitį, tačiau svarbu nepamiršti, kad tai tėra pramoginio pobūdžio turinys. Jie nėra paremti moksliniais įrodymais ir neturėtų būti traktuojami kaip patikimos prognozės ar patarimai. Mėgaukitės horoskopais kaip įdomia pramoga, bet svarbius gyvenimo sprendimus priimkite remdamiesi savo pačių nuovoka ir logika.
