Ruduo jau įsibėgėjęs – gamta lėtėja, dienos trumpėja, o kartu artėja ir kasmetinė permaina, kai laikrodžiai sustoja akimirkai, kad pasisuktų viena valanda atgal. Šiemet šis pokytis įvyks spalio 29 dieną, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, 4 valandą ryto. Vadinasi, galėsime pasimėgauti viena papildoma miego valanda – retas atvejis, kai laiko sukimas laikomas palankiu. Tačiau už šio, atrodytų, nekalto ritualo slypi sudėtinga žmogaus organizmo reakcijų grandinė ir nuolatinis ginčas tarp sveikatos specialistų bei ekonomistų: ar laiko sukimą dar verta tęsti?
Kodėl mes vis dar sukame laiką?
Laiko sukimas į vasaros ir žiemos laiką – sena kaip pramonės amžius praktika. Ji pradėta taikyti siekiant geriau išnaudoti dienos šviesą ir taip sutaupyti elektros energijos. Kai kurios šalys tai daro ir dėl sinchronizacijos su kaimyninėmis teritorijomis, siekdamos išlaikyti bendrą ekonominį ritmą, ypač tarptautiniame transporte bei prekyboje.
Vis dėlto per pastaruosius dešimtmečius šviesos taupymo argumentas prarado aktualumą – šiuolaikinės technologijos energiją naudoja efektyviau, o žmonių gyvenimo ritmas dažnai priklauso ne nuo saulės, o nuo ekrano šviesos. Tad kyla klausimas – ar verta trikdyti savo biologinį laikrodį dėl kelių elektros kilovatvalandžių?
Kūno laikrodis: tylus vidinis metronomas
Pasak Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės Ramintos Masaitienės, mūsų organizme veikia itin tikslus biologinis laikrodis, kuris per akis gauna šviesos signalus ir pagal juos reguliuoja cirkadinius ritmus. Šie ritmai – tai miego, budrumo, kūno temperatūros, pulso ir hormonų išsiskyrimo ciklai, vykstantys 24 valandų eigoje. Kai laikas paslenkamas, šviesos signalai prasilenkia su įprastu ritmu, todėl smegenys trumpam „sutrinka“, nes nebesupranta, kada iš tiesų reikia ilsėtis, o kada būti aktyviems.
Nors rudeninis laiko keitimas laikomas lengvesniu, nes galime pamiegoti ilgiau, organizmui vis tiek tenka persiorientuoti. Kai kurie žmonės šį pokytį išgyvena be sunkumų, o kitiems prireikia savaitės ar net dviejų, kad vėl pasiektų įprastą produktyvumo lygį.
Kai miegas virsta iššūkiu
Miegas – pirmasis nukenčia nuo laiko sukinėjimo. Net viena valanda skirtumo gali išbalansuoti miego ciklus, o tai veda prie nuovargio, koncentracijos stokos ir sumažėjusio darbo efektyvumo. Mokslininkai pastebi, kad šie simptomai panašūs į „miniatiūrinį“ laiko juostų skirtumo sindromą, kai žmogus grįžta iš kelionės ir dar kelias dienas jaučiasi išsiderinęs.
Be to, kai trūksta saulės šviesos, mažėja serotonino – vadinamojo laimės hormono – gamyba, o tai gali turėti įtakos nuotaikai. Neatsitiktinai rudenį dažniau kalbama apie sezoninį nuotaikų svyravimą. Todėl, nors laiko sukimas suteikia papildomą miego valandą, kartu jis ir išderina vidinį balansą.
Stresas, šviesa ir emocijos
Laiko keitimas ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis reiškinys. Tamsesnės ryto valandos ir ankstesni saulėlydžiai daro įtaką emocinei būsenai – didesnis stresas, dirglumas, mieguistumas tampa dažnais palydovais. Žmonės dažniau renkasi pasilikti namuose, sumažėja motyvacija sportuoti ar bendrauti.
Kita vertus, rudens laiko sukimas – galimybė sulėtinti tempą. Galime pasinaudoti papildoma valanda ne tik miegui, bet ir kokybiškam poilsiui: pasivaikščiojimui lauke, knygai ar tiesiog tylai. Tai tarsi simbolinis priminimas, kad net mūsų kasdienybėje vis dar egzistuoja momentai, kai laikas dovanojamas, o ne atimamas.
Kaip prisitaikyti prie naujo ritmo?
Kad šis laikrodžių persukimas būtų kuo švelnesnis, specialistai rekomenduoja keletą paprastų, bet veiksmingų žingsnių.
- Laikykitės pastovaus miego režimo – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, net savaitgaliais.
- Praleiskite daugiau laiko lauke – natūrali dienos šviesa padeda organizmui greičiau prisitaikyti prie naujo ritmo.
- Venkite streso – persukimo savaitę stenkitės neskubinti darbų ir skirkite laiko poilsiui.
- Rinkitės lengvą maistą – vakarais venkite riebių patiekalų ir kofeino, kad neapsunkintumėte virškinimo.
Šios paprastos taisyklės padeda išvengti didesnių miego ir nuotaikos svyravimų.
Laikas, kurį galime paversti sąjungininku
Nors laiko keitimas turi savo minusų, šį kartą jis žaidžia mūsų pusėje – spalio naktį gausime vieną papildomą valandą poilsio. Galbūt verta ją išnaudoti ne tik miegui, bet ir kaip progą sustoti, atsigręžti į save, pasikalbėti su artimaisiais ar tiesiog pasimėgauti lėtesniu rytmečiu.
Galiausiai, laikas – ne tik mechaninis rodiklis ant sieninio laikrodžio. Tai mūsų gyvenimo ritmas, emocijų tėkmė ir kasdienybės pulsas. Kai jis trumpam sustoja, galime bent akimirkai pajusti, kad esame savo ritmo šeimininkai.
Parengta pagal: visipsichologai.lt
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
