Kodėl mes skundžiamės? Pirmiausiai, žinoma, todėl, kad duotume valią emocijoms. Pasiskundę kitam žmogui, mes išleidžiame viduje susikaupusį garą ir pajuntame momentinį palengvėjimą.
Tačiau tyrimai rodo, kad toks „iškrovos“ būdas turi keletą didelių trūkumų. Pavyzdžiui, negatyvo pasireiškimas kartu su laikinu nuotaikos pagerėjimu „užkrečia“ žmogų įpročiu nuolat skųstis. O ką jau kalbėti apie tuos, kuriems jis skundžiasi ir ant kurių išpila šias „emocines pamazgas“? Tiesa sakant, šis negatyvo protrūkis panašus į oro gadinimą emociniame lygmenyje. Todėl, kad, bet kuriuo atveju oras, esantis aplink jus, bus sugadintas.
Skundai tikrai blogai veikia aplinkinius. Bet tai dar ne viskas. Nuolatinis negatyvus nusiteikimas kenkia jūsų smegenims ir sveikatai.
Kaip skundai veikia smegenis ir kūną?
Neperdėsim sakydami, kad visi skundai neigiamai veikia protinę veiklą. Kai skundžiamės, mūsų kūnas išskiria kortizolį – streso hormoną.
Taip pat skaitykite
Kortizolis priverčia organizmą veikti „mušk arba bėk“ režimu, nukreipdamas kraują, energiją ir deguonį tik į tuos organus ir sistemas, kurios svarbios išgyvenimui „čia ir dabar“.
Pavyzdžiui, viena iš kortizolio išsiskyrimo pasekmių yra padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ir kraujo spaudimas, nes jis taip paruošia mus situacijai, kurioje reikia arba bėgti, arba gintis.
Todėl, nuolat skundžiantis, jūs silpninate savo imunitetą, tampate labiau pažeidžiamas. Jums gali pasireikšti diabeto požymiai, padidėti cholesterolio kiekis, atsirasti antsvoris, širdies ir kraujagyslių ligos ar insultas.
Be to, pastovus negatyvumas keičia smegenų struktūrą. Mokslininkai iš Stanfordo universiteto nustatė, kad dažnai skundžiantis sumažėja hipokampo – smegenų srities, atsakingos už sprendimų priėmimą ir emocinę pusiausvyrą – veikla. Dėl to žmogus tampa jautresnis stresui, sunkiau susikoncentruoja ir dažniau priima impulsyvius sprendimus.
Kai nuolat kartojame tas pačias neigiamas mintis, smegenyse formuojasi stipresni neuroniniai ryšiai, kurie įtvirtina pesimizmo įprotį. Kitaip tariant, kuo daugiau skundžiamės, tuo labiau mūsų smegenys pripranta prie negatyvumo ir jį „palaiko“.
Kaip sustabdyti skundų ratą?
Bet ką mes galime padaryti, kad nustotume skųstis? Pradėkite savyje ugdyti dėkingumo būseną.
Tai reiškia, kad kai norime kuo nors skųstis, turime nedelsdami perkelti dėmesį į dalykus, už kuriuos jaučiamės dėkingi. Galvodami apie dėkingumą, mes ne tik elgiamės teisingai, bet taip maždaug 20% sumažiname kortizolio kiekį organizme.
Remiantis Kalifornijos universiteto atliktais tyrimais, žmonės, kurie kasdien stengiasi ugdyti dėkingumo būseną, yra geresnės nuotaikos, energingesni ir mažiau jaudinasi.
Taigi, kiekvieną kartą, kai jus užplūsta pesimistinės ar negatyvios mintys, reiktų į tai reaguoti kaip į signalą, kviečiantį persijungti pozityviam mąstymui. Laikui bėgant tokios teigiamos nuostatos taps jūsų gyvenimo būdo dalimi.
Praktikoje padeda vadinamasis „dėkingumo dienoraštis“ – kiekvieną vakarą užsirašykite tris dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tai gali būti net ir smulkūs dalykai – šypsena iš praeivio, skani kava ar malonus pokalbis su draugu. Toks ritualas palaipsniui treniruoja protą matyti gerus dalykus net kasdienybėje.
Taip pat labai naudinga sumažinti neigiamų informacijos šaltinių kiekį – ribokite laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, ir venkite žmonių, kurie nuolat skleidžia pesimizmą. Kuo mažiau negatyvumo aplink jus, tuo mažiau jo norėsis išreikšti ir patiems.
Kodėl verta keisti požiūrį?
Pozityvumas nėra naivus požiūris į gyvenimą – tai sąmoningas pasirinkimas matyti sprendimus vietoje problemų. Kai vietoj skundų pasirenkame veiksmą, dėkingumą ar tiesiog tylą, mūsų nervų sistema atsipalaiduoja, širdies ritmas sulėtėja, o imuninė sistema pradeda veikti efektyviau.
Ilgainiui žmonės, kurie mažiau skundžiasi, ne tik jaučiasi geriau emociškai, bet ir gyvena ilgiau. Tyrimai rodo, kad optimistai turi mažesnę širdies ligų riziką ir rečiau kenčia nuo depresijos.
Taigi, kiekvienas skundas – tai pasirinkimas: silpninti save ar stiprinti. Kiekvienas dėkingumo momentas – tai investicija į jūsų sveikatą, ramybę ir vidinę pusiausvyrą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
