Žmonės tiki, kad nukramtyti nagai yra nerimo ženklas. Kai pamatome, kad kažkas kramto nagus ar jų odelę, mums atrodo, kad žmogus apie kažką sunkiai mąsto ar nervinasi. Ir problema ta, kad ši prielaida yra neteisinga.
Atlikti mokslo tyrimai įrodo, kad šis įprotis yra ne tik nerimo ženklas. Tie, kurie graužia nagus, turi tam tikrų bendrų bruožų.
Kramtančiųjų nagus bruožai
Dažnai kramtomi nagai gali sukelti daug problemų. Taigi, jei žaizdos yra atviros ir negydomos, mikrobai gali patekti į jas ir sukelti infekciją. Tokia istorijos gali pasibaigti net mirtimi, taip nutiko vienam britui.
Įsivaizduokite: net 20–30% žmonių graužia nagus. Dauguma jų yra moterys.
Ši silpnybė iš tiesų kelia nerimą! Pažiūrėkite, koks užburtas ratas: nagų kramtymas sukelia savivertės problemas, naujas nerimo bangas ir tai dar labiau sukelia didesnį norą graužti nagus. Kaip to išvengti?
Tyrėjai teigia, kad šis įprotis turi raminantį poveikį. Tačiau jo atsiradimo priežastys visada būna skirtingos: tai daro tėvai, brolis, tai verčia daryti nerimas ar noras sau pakenkti.
Štai ką pavyko sužinoti
Pasirodo, tie, kurie graužia nagus, kenčia nuo nenumaldomo noro… būti tobuli! Perfekcionizmas yra viso blogio šaknis. Žmogus paprasčiausiai būna nusiminęs, kad viskas nėra taip tobula, kaip iš tikrųjų norėtų! Galime kalbėti apie bet kurią gyvenimo sritį: šeimą, profesinę patirtį ar, tiesiog, asmeninę.
Perfekcionistai mėgsta judėjimą. Kai nieko neatsitinka, jie susinervina, ir pradeda graužti nagus. Šios veiklos metu šiek tiek išnyks nusivylimas, nekantrumas ir nepasitenkinimas.
Kodėl nagų kramtymas tampa įpročiu?
Nors šis elgesys dažniausiai prasideda vaikystėje, daugelis jo neišauga net suaugę. Psichologai pastebi, kad nagų kramtymas dažnai tampa nesąmoningu būdu susitvarkyti su emocijomis – tai savotiška streso iškrova. Kai kurie žmonės graužia nagus, kai jaučia nuobodulį, nerimą ar net kai jiems tiesiog reikia sutelkti dėmesį. Tokiu būdu organizmas bando nuraminti smegenis ir sumažinti vidinę įtampą.
Be to, šis įprotis gali turėti ir paveldimų savybių. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėvai turėjo panašių įpročių – graužti nagus, kramtyti pieštuko galą ar tampyti plaukus, – dažniau perima šiuos elgesio modelius. Tai rodo, kad tam tikras genetinis polinkis ar įpročių mokymasis iš artimos aplinkos gali turėti didelės įtakos.
Sveikatos pasekmės, apie kurias verta žinoti
Nors nagų kramtymas iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltas, ilgainiui jis gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Be infekcijų, šis įprotis gali deformuoti nagų plokšteles, pažeisti dantų emalį, sukelti žandikaulio įtampą ir net virškinimo sutrikimus, kai į skrandį patenka bakterijų. Dermatologai taip pat pastebi, kad nuolat kramtoma oda aplink nagus sukelia uždegimus ir lėtinius randus, o tai dar labiau didina savęs gėdos jausmą.
Be fizinių padarinių, egzistuoja ir emocinės pasekmės – žmogus gali pradėti vengti rankų parodymo viešumoje, jausti gėdą, o tai tik stiprina nepasitikėjimą savimi. Toks uždaras elgesio ciklas dažnai tampa kliūtimi socialiniam ir profesiniam gyvenimui.
Kaip sustabdyti nagų kramtymą?
Norint įveikti šį įprotį, pirmiausia reikia suprasti, kada ir kodėl jis pasireiškia. Pabandykite pastebėti situacijas, kai labiausiai kyla noras graužti nagus – ar tai nuobodulys, įtampa, ar net džiaugsmo akimirka. Šis savęs stebėjimas leidžia sukurti strategiją, kaip pakeisti elgesį.
Taip pat skaitykite
Psichologai rekomenduoja užimti rankas kitu būdu: spausti antistresinį kamuoliuką, žaisti su karoliukais ar tiesiog sąmoningai giliai kvėpuoti. Kai kuriems padeda specialūs karčio skonio nagų lakai, kurie atgraso nuo graužimo. Svarbu ne tik sustabdyti patį veiksmą, bet ir pakeisti jį sveikesniu įpročiu.
Meditacija, sąmoningumo praktikos ir sportas taip pat padeda sumažinti stresą, todėl ilgainiui poreikis graužti nagus natūraliai silpnėja. Taip pat verta pasikalbėti su psichologu – ypač jei šis įprotis susijęs su gilesnėmis emocinėmis problemomis ar perfekcionizmo spaudimu.
Ryšys tarp perfekcionizmo ir savikontrolės
Perfekcionizmas dažnai slepia vidinį nerimą ir stiprų norą kontroliuoti viską aplink save. Kai žmogus jaučia, kad praranda kontrolę, nagų kramtymas tampa simboliniu būdu „susigrąžinti valdžią“. Tai nesąmoningas bandymas nuraminti save ir atstatyti vidinę pusiausvyrą.
Mokslininkai pabrėžia, kad šis įprotis nėra blogos valios ar silpno charakterio ženklas – tai signalas, kad žmogui reikia daugiau poilsio, savipriežiūros ir emocinio stabilumo. Perfekcionistams ypač svarbu mokytis priimti netobulumą – tiek savyje, tiek aplinkoje.
Ką tokiu atveju daryti?
Pabandykite atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu! Skirkite laiko veikloms, kurios kelia džiaugsmą – skaitymui, gamtai, muzikai. Praktikuokite dėkingumą: kasdien užrašykite bent tris dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tai padeda perorientuoti mintis nuo nerimo prie pozityvumo.
Jei jaučiate, kad įprotis tampa nevaldomas, kreipkitės į specialistą – elgesio terapija ar sąmoningumo mokymai gali būti labai veiksmingi. Svarbiausia – neprarasti tikėjimo savimi. Net maži žingsniai, tokie kaip reguliarus rankų priežiūros ritualas ar sąmoningas dėmesys savo emocijoms, gali padėti išsilaisvinti iš šio užburto rato ir sustiprinti savikontrolę.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
