Belgija įžengė į penktosios kartos aviacijos erą – spalio 13-ąją šalis oficialiai priėmė pirmuosius tris F-35 naikintuvus. Tai istorinė diena ne tik Belgijos ginkluotosioms pajėgoms, bet ir visai Europai. Šie orlaiviai žymi naujos, aukštųjų technologijų ir skaitmeninių jungčių eros pradžią, kai karinė galia neatsiejama nuo duomenų, dirbtinio intelekto ir sklandaus ryšio tarp sąjungininkų. Belgijos gynybos štabo vadovas generolas Frederik Vansina ceremonijoje Floreno oro bazėje kalbėjo be užuolankų: „Šiandien mes kuriame istoriją. F-35 atėjimas žymi naują erą – junglių, judrių ir į ateitį orientuotų ginkluotųjų pajėgų erą.“
Belgija tapo vienuolikta pasaulio ir septintąja NATO šalimi, kurios nacionalinėje bazėje dislokuoti F-35 naikintuvai. Šie orlaiviai, priklausantys pirmajam Belgijos eskadrilės vienetui, į Floreno bazę atskrido po ilgos kelionės: aštuonias valandas skridę iš JAV Arizonos valstijoje esančios Luke oro bazės į Azorus, dar keturias – iki Belgijos. Iš pradžių planuota, kad tą dieną atvyks keturi naikintuvai, tačiau vienas liko Azoruose dėl, kaip pranešė Belgijos gynybos ministerija, „techninių neaiškumų, susijusių su skrydžio saugumu“.
Ilgas kelias iki pažangiausio naikintuvo
Belgijos sprendimas įsigyti F-35 naikintuvus nebuvo spontaniškas. Dar 2018 metais šalis paskelbė užsakymą 34 F-35 už maždaug 4 milijardus JAV dolerių. Šis pasirinkimas nulėmė konkurentų – prancūziško „Rafale“ ir europinio „Eurofighter Typhoon“ – pralaimėjimą. Belgai argumentavo, kad tik penktosios kartos naikintuvai užtikrina tikrąjį pranašumą mūšio lauke: jų „nematomumas“ radarams (stealth technologija) ir pažangi sensorių integracija leidžia pilotams greičiau reaguoti ir tiksliau priimti sprendimus.
2024 m. liepą Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas pranešė, kad šalis planuoja įsigyti dar 11 F-35, nors kontrakto suma ir data nebuvo atskleista. Taigi artimiausiais metais Belgijos oro pajėgos iš viso turės 45 tokius naikintuvus – moderniausią parką šalies istorijoje.
Taip pat skaitykite
Vis dėlto kelias iki šio tikslo nebuvo tiesus. Pirmuosius naikintuvus Belgija tikėjosi gauti dar 2023 m., tačiau pristatymas vėlavo dėl techninių priežasčių. Svarbiausia kliūtis – naujoji TR-3 programinės įrangos versija, kuri sukėlė problemų net JAV Pentagone. Dėl jos amerikiečiai laikinai sustabdė naujų F-35 pristatymus. Belgijos gynybos ministerija atsisakė priimti lėktuvus, kol nebus pašalinti programinės įrangos trūkumai.
Tik 2024 m. pabaigoje belgų pilotai gavo pirmuosius F-35 ir pradėjo mokymus Arizonoje. Belgija planuoja pasiekti pradinį šių orlaivių kovinį pajėgumą 2027 m., o visiškai juos integruoti – 2028-aisiais. Galutinis pristatymo terminas numatytas iki 2031 m.
Nuo F-16 iki F-35: perėjimas, kuris keičia ne tik Belgiją
Belgijos F-35 skirti pakeisti dabar dar tarnaujančius F-16AM/BM naikintuvus, kurių amžius jau viršija keturis dešimtmečius. Šiuo metu Belgijos oro pajėgos turi apie 54 modernizuotus F-16, tačiau vyriausybė jau paskelbė, kad 30 jų bus perduoti Ukrainai.
Tai reikšmingas sprendimas tiek Belgijai, tiek Ukrainai. Belgijos F-16 buvo viena didžiausių likusių šio tipo naikintuvų flotilių Europoje, todėl jų perdavimas gali gerokai sustiprinti Ukrainos oro gynybą. Vis dėlto Belgijos pareigūnai pabrėžė, kad šis perdavimas įvyks tik tada, kai naujieji F-35 bus visiškai parengti tarnybai. Kitaip tariant, kol naujoji karta nepakeis senosios, ukrainiečiai turi laukti.
Generolas Vansina šių metų pradžioje atskleidė, kad pirmieji belgų F-16 Ukrainą gali pasiekti dar šių metų pabaigoje, tačiau iš pradžių jie bus skirti atsarginėms dalims. Tik nuo 2026 metų numatoma perduoti visiškai paruoštus kovinius orlaivius. Todėl spalio mėnesį Belgijai gavus pirmuosius F-35, šis įvykis tapo itin svarbus ir Kijevui – tai signalas, kad laukimas pagaliau artėja prie pabaigos.
F-35 reikšmė NATO ir Europos gynybos ateičiai
Belgijos žingsnis prisijungti prie F-35 programos turi ir platesnį geopolitinį kontekstą. F-35 yra bendros NATO oro gynybos stuburas, jungiantis kelių šalių pajėgas į vieną tinklą. Kartu su Nyderlandais, Danija, Norvegija ir Italija, Belgija formuoja regioninę oro pajėgų sąjungą, kuri dalijasi duomenimis realiuoju laiku. Tokiu būdu sustiprinamas ne tik nacionalinis, bet ir visos Europos saugumas.
F-35 daug kam simbolizuoja šuolį į naujos kartos karinę realybę. Šie naikintuvai geba aptikti priešus dar prieš šiems sužinant, kad jie buvo pastebėti. Jų integracija į bendrą informacinį tinklą leidžia NATO šalims veikti tarsi viena sistema. Belgijos atvejis rodo, kad net mažesnės valstybės gali įgyti strateginį pranašumą, kai investuoja į technologinį progresą.
Viltis Ukrainai ir iššūkiai Belgijai
Kol Belgija pradeda F-35 erą, Ukrainos pilotai ir inžinieriai ruošiasi gauti išsvajotus F-16. Šie naikintuvai, nors ir senesnės kartos, vis dar yra itin veiksmingi, ypač su vakarietiškais radarais ir ginkluote. Belgijos sprendimas atverti kelią jų perdavimui suteikia Ukrainai naujų vilčių sustiprinti savo oro erdvės gynybą nuo Rusijos raketų ir dronų atakų.
Tačiau Belgijos pačios laukia iššūkiai. F-35 – ne tik brangūs, bet ir sudėtingi technologiškai. Jų eksploatacija reikalauja naujos infrastruktūros, specialių angarų, kibernetinio saugumo sprendimų ir gerai parengtų pilotų. Šalis į tai jau investuoja šimtus milijonų eurų.
Vis dėlto, kaip teigia Belgijos kariniai vadovai, tai yra investicija į ateitį – į saugesnę Europą, stipresnę NATO ir glaudesnį bendradarbiavimą su sąjungininkais. O kartu – į moralinę pareigą padėti Ukrainai, kuri gina tą pačią laisvę, kuria remiasi visa Europa.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
