Rudenį, kai graužikai ima ieškoti šiltesnių vietų ir persikelia arčiau žmonių gyvenamųjų patalpų, padidėja rizika užsikrėsti gyvūnų platinamomis infekcijomis. Viena iš jų – hantavirusas, šiuo metu sukėlęs protrūkį Ukrainoje ir išliekantis aktyvus kai kuriose Europos šalyse. Nors Lietuvoje šio viruso atvejų iki šiol nefiksuota, specialistai ragina išlikti budriems – ypač kaimo vietovėse, sodybose ar sandėliuose, kur dažnai apsigyvena pelės ir pelėnai.
Hantaviruso protrūkis Ukrainoje
Ukrainos sveikatos tarnybos praneša apie 160 patvirtintų hantaviruso atvejų, daugiausia Sumų srityje, taip pat pavienius atvejus Charkivo ir Černihivo regionuose. Dalis pacientų patiria hemoraginį karščiavimą su inkstų sindromu – ligą, kuri gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą.
Virusą platina laukiniai graužikai, o infekcija žmonėms perduodama per jų šlapimą, išmatas ar seiles. Pavojus išauga rudens mėnesiais, kai pelės ieško maisto ir šilumos žmogaus aplinkoje.
Lietuvoje atvejų kol kas neužfiksuota, bet rizika išlieka
Remiantis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 2019–2023 m. Lietuvoje neužregistruota nė vieno hantavirusinės infekcijos atvejo.
Vis dėlto virusas aktyvus mūsų regione – daugiausia atvejų fiksuojama Suomijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje, todėl užkrato patekimas į Baltijos šalis nėra neįmanomas.
Sveikatos specialistai primena, kad žmonės gali užsikrėsti net neišvykdami iš savo šalies, ypač tvarkydami senus pastatus, ūkinius sandėlius ar palėpes, kuriose gyvena graužikai.
Kaip užsikrečiama hantavirusu
Virusas neperduodamas nuo žmogaus žmogui, todėl pagrindinis pavojus kyla iš aplinkos.
Užsikrėtimo keliai:
- įkvėpus dulkių, kuriose yra pelių šlapimo ar išmatų dalelių;
- per pažeistą odą ar gleivines, liečiant užterštus paviršius;
- per maistą ar vandenį, kuriuos galėjo užteršti graužikai.
Pagrindiniai simptomai
Liga prasideda kaip peršalimas, bet greitai gali tapti pavojinga:
- aukšta temperatūra, šaltkrėtis, galvos ir raumenų skausmai;
- pykinimas, vėmimas, stiprus nugaros skausmas;
- šlapimo kiekio sumažėjimas ar kraujo priemaišos šlapime;
- sunkiais atvejais – bėrimai, kraujavimas, inkstų ar kvėpavimo nepakankamumas.
Jei šie simptomai pasireiškia po kontakto su graužikais ar tvarkant senas patalpas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kaip apsisaugoti nuo hantaviruso
Laikydamiesi paprastų higienos taisyklių, galite apsaugoti save ir savo šeimą nuo šio pavojingo viruso:
- Užsandarinkite plyšius ir angas, per kurias į namus gali patekti pelės ar pelėnai.
- Laikykite maistą ir vandenį uždarytus – naudokite sandarius indus, stiklainius ar butelius.
- Niekada nelieskite rankomis negyvų graužikų, jų lizdų ar išmatų – tokiu atveju naudokite pirštines, kastuvėlį ar kitą apsauginę priemonę.
- Valykite atsargiai – prieš šluodami sudrėkinkite paviršių vandeniu arba dezinfekciniu tirpalu, kad nepakeltumėte dulkių.
- Dezinfekuokite vietas, kur matyti graužikų pėdsakai. Stalus, grindis ir lentynas nuvalykite spiritiniu ar chloru pagrindo valikliu.
- Po darbo visada plaukite rankas su muilu arba dezinfekuokite jas antiseptiku. Jei ant odos yra žaizdelių ar įbrėžimų – jas užklijuokite prieš tvarkydami patalpas.
- Jei būnate gamtoje ar sodyboje, laikykite drabužius ir miegmaišius sausoje vietoje, reguliariai vėdinkite ir apžiūrėkite juos – graužikai gali ten susisukti lizdus.
Kodėl svarbu išlikti budriems
Nors Lietuvoje šiuo metu nėra registruotų hantaviruso atvejų, protrūkiai kaimyninėse šalyse primena, kad infekcija gali greitai plisti naujose teritorijose. Todėl medikai ragina saugotis kontaktų su graužikais ir laikytis higienos taisyklių, ypač gyvenant ar dirbant vietovėse, kur šie gyvūnai dažni.
Šaltiniai: Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), nv.ua
