Ar kada susimąstėte, kad prasta savijauta, nuolatinis nuovargis ar galvos skausmai gali būti ne gydytojo, o jūsų namų problema? Ši mintis skamba netikėtai, bet „Healthy Buildings Barometer 2024“ tyrimas atskleidžia neraminančią tiesą – vienas iš keturių europiečių gyvena pastatuose, kurie neatitinka sveiko būsto standartų. Vadinasi, aplinka, kurioje turėtume jaustis saugūs, dažnai tampa mūsų sveikatos priešu.
Kai namai tampa ligos šaltiniu
Šiuolaikinis žmogus didžiąją dalį gyvenimo praleidžia uždarose patalpose – apie 80–90 % laiko, iš kurių net 60 % – namuose. Likęs laikas praeina darbe, mokykloje, parduotuvėse ar kavinėse. Ir vis dėlto, nors tiek daug laiko praleidžiame patalpose, retai susimąstome, kaip jos veikia mūsų kūną ir protą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad netinkamos vidaus sąlygos gali būti daugelio negalavimų priežastis – nuo širdies ir kraujagyslių ligų iki astmos ar lėtinių kvėpavimo takų problemų. Žmonės dažnai skundžiasi galvos skausmais, akių, nosies ar odos dirginimu, nors priežastis slypi ne stresiniame darbe ar kompiuterio ekrane, o ore, kuriuo jie kvėpuoja namuose.
Bloga oro kokybė, per didelis triukšmas, netinkama temperatūra, drėgmė, pelėsis ar net prasta apšvietimo kokybė – visa tai gali skatinti nuovargį, mažinti darbingumą, bloginti miegą ir net daryti įtaką psichologinei būsenai. Patalpos, kuriose tvanku, šalta arba per karšta, be natūralios šviesos ar su dirginančiais kvapais, tampa ne prieglobsčiu, o nuovargio ir ligų šaltiniu.
Ką reiškia „sveikas pastatas“?
Pasak „Healthy Buildings Barometer“, sveikas pastatas turi atitikti penkis pagrindinius kriterijus. Jis turi:
- Teigiamai veikti gyventojų fizinę ir psichinę sveikatą.
- Būti sukurtas atsižvelgiant į gyventojų poreikius.
- Būti tvarus, lengvai valdomas ir ilgaamžis.
- Prisitaikyti prie kintančių žmonių poreikių.
- Skatinti socialinį ryšį ir bendruomeniškumą.
Šie kriterijai nėra tik architektų ar mokslininkų teorijos – tai konkretūs rodikliai, kuriuos galima įvertinti. Oro kokybė, šiluminis komfortas, apšvietimas, akustinė aplinka, ryšys su gamta ir socialiniai santykiai – visa tai formuoja mūsų savijautą kasdien.
Tinkama ventiliacija užtikrina, kad oras būtų ne tik gaivus, bet ir sveikas. Padidėjęs CO₂ kiekis ar tvankumas sukelia mieguistumą, galvos skausmus, sunkina susikaupimą. Todėl svarbu, kad patalpos būtų vėdinamos natūraliai arba mechaninėmis sistemomis.
Šaltuoju metu laiku svarbiausia – šiluma, o vasarą – apsauga nuo kaitros. Klimato kaita šį klausimą daro vis aktualesnį ir Baltijos šalyse: karščio bangos tampa ilgesnės, o namų sienos ir stogai neretai įkaista iki pavojingo lygio. Tokiose patalpose išbūti tampa sunku, o poilsis – beveik neįmanomas.
Šviesa, garsas ir gamta – trys raktai į gerą savijautą
Tyrimai rodo, kad natūrali šviesa yra vienas svarbiausių sveikos aplinkos elementų. Jos trūkumas lemia prastą nuotaiką, mažina energiją ir skatina sezoninę depresiją. Todėl projektuojant būstus, vis daugiau dėmesio skiriama didesniems langams, šviesioms spalvoms, atviroms erdvėms ir galimybei kuo ilgiau išnaudoti dienos šviesą.
Ne mažiau svarbus – akustinis komfortas. Nuolatinis triukšmas iš gatvės ar kaimynų butų trikdo nervų sistemą, trukdo miegoti ir didina streso lygį. Todėl kokybiški langai ir pertvaros, sugeriančios garsą, yra būtina sveiko būsto sąlyga.
Dar vienas vis labiau akcentuojamas aspektas – ryšys su gamta. Tai gali būti ne tik žaliosios zonos šalia namų, bet ir augalai viduje, natūralių medžiagų interjeras, balkonai ar terasos, kur galima pasimėgauti grynu oru. Gamtos elementai mažina įtampą, padeda susikaupti ir stiprina emocinį stabilumą.
Be to, sveikas pastatas turi skatinti bendruomeniškumą. Tai reiškia, kad aplinka turėtų sudaryti sąlygas žmonėms bendrauti, susitikti, jaustis saugiai ir priimtai. Toks socialinis ryšys mažina vienišumo jausmą ir netgi stiprina imuninę sistemą.

Ką daryti, jei jūsų namai – ne iš sveikųjų sąrašo?
Ne kiekvienas gali įsigyti naują būstą, atitinkantį visus sveiko pastato kriterijus. Tačiau situaciją galima gerinti po truputį, net ir gyvenant senesniame name ar bute. Pirmiausia verta imtis veiksmų, kurie nereikalauja didelių investicijų ar kaimynų sutikimo:
- pakeisti langus į sandarius ir energiškai efektyvius;
- įsirengti reguliuojamus radiatorius, kad būtų galima palaikyti optimalią temperatūrą;
- naudoti oro drėkintuvą arba sausintuvą, priklausomai nuo sezono;
- pasirūpinti kokybiška ventiliacija ir reguliarų patalpų vėdinimą;
- stebėti CO₂ ir drėgmės lygį – šiuos rodiklius šiandien galima sekti net išmaniaisiais įrenginiais.
Jei pastatas turi rimtesnių problemų, verta jas spręsti bendruomeniškai – su kaimynais ar namo administratoriumi. Tinkamai suplanuota renovacija gali ne tik pagerinti gyvenimo sąlygas, bet ir sutaupyti pinigų.
Sveiki pastatai – investicija į žmones ir ekonomiką
„Healthy Buildings Barometer 2024“ skaičiavimais, planuota pastatų renovacija Europos Sąjungoje galėtų sukurti nuo 200 000 iki 500 000 naujų darbo vietų. Be to, sumažėtų sergamumas ir gydymo išlaidos – iki 45 mln. eurų per metus, o tai sudaro apie 10 % sveikatos sektoriaus biudžeto. Namų ūkiai taip pat pajustų naudą – šildymo ir energijos sąnaudos galėtų sumažėti iki 400 eurų per metus.
Sveiki namai – tai ne prabanga, o būtinybė. Jie padeda išlaikyti gerą savijautą, energiją ir psichologinį balansą. Kai namai teikia ramybę, o ne ligas, laimi visi – tiek žmonės, tiek visuomenė.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.