Cholesterolis gaminamas organizme ir gaunamas iš gyvūninės kilmės produktų. Tačiau pernelyg aukštas cholesterolio kiekis kraujyje yra rimtas aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies priepuolis ir insultas, rizikos veiksnys. Kada ir kaip pradėti kontroliuoti cholesterolį, pasakoja mitybos specialistas, medicinos mokslų kandidatas, profesorius Olegas Švecas.
Kokių tipų cholesterolį turėtume žinoti?
Ne visas cholesterolis yra vienodas. Kai kurie cholesterolio tipai yra naudingi ir gali apsaugoti kraujagysles, o kiti – priešingai, gali jas pažeisti. Cholesterolio būklė vertinama atliekant kraujo tyrimus, kurie padeda nustatyti lipidų apykaitą organizme.
Pirmiausia gydytojas gali paskirti bendrą cholesterolio tyrimą, kuris matuoja visų tipų cholesterolį. Tačiau norint išsamesnio vertinimo, rekomenduojama atlikti lipidų profilį, kuris apima šiuos rodiklius:
- Bendras cholesterolis
- Mažo tankio lipoproteinai (LDL) – dažnai vadinami „bloguoju“ cholesteroliu
- Didelio tankio lipoproteinai (HDL) – vadinami „geruoju“ cholesteroliu
- Trigliceridai
- Labai mažo tankio lipoproteinai (VLDL)
Šis išsamus kraujo tyrimas padeda nustatyti aterosklerozės, širdies priepuolio ir insulto riziką.
Kada pradėti kontroliuoti cholesterolį?
Cholesterolio patikra turėtų prasidėti nuo 18 metų amžiaus, kai prasideda suaugusiųjų medicininė priežiūra. Pirmą kartą patikrinti cholesterolį rekomenduojama 35 metų amžiaus vyrams ir 45 metų amžiaus moterims. Tačiau esant didesnei širdies ir kraujagyslių rizikai, šį tyrimą galima pradėti ir nuo 20-25 metų.
Jei turite cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligų, insulto istoriją, aukštą kraujospūdį arba šeimoje yra širdies ligų, cholesterolio tyrimus reikėtų atlikti dažniau, bent kas tris metus. Jei anksčiau rezultatai buvo normalūs, pakartoti tyrimus rekomenduojama kas 5 metus.
Cholesterolio rodiklių vertinimas
- Bendras cholesterolis: mažesnis nei 200 mg/dl (5,18 mmol/l) laikomas optimaliu. Kuo mažesnis skaičius, tuo geriau. Jei cholesterolio lygiai yra normos ribose, papildomi tyrimai gali būti nereikalingi.
- LDL („blogasis“) cholesterolis: Tai cholesterolis, kuris gali sukelti arterijų užsikimšimą ir suformuoti apnašas. Jei LDL lygis yra 190 mg/dl (4,92 mmol/l) arba aukštesnis, jis laikomas per aukštu. Esant aukštai širdies ligų rizikai, rekomenduojamos medikamentinės priemonės šiam cholesteroliui sumažinti.
- HDL („gerasis“) cholesterolis: Idealus HDL lygis yra aukštesnis nei 60 mg/dl (1,55 mmol/l). Aukštesnis HDL lygis sumažina širdies ligų riziką, todėl jis dažnai vadinamas „geruoju“ cholesteroliu. Kuo aukštesnis HDL, tuo geriau.
- VLDL: Tai labai mažo tankio lipoproteinai, kurie dažniausiai susiję su „blogu“ cholesteroliu. Normalus VLDL lygis yra mažesnis nei 30 mg/dl (0,78 mmol/l).
Kaip valdyti cholesterolį ir sumažinti širdies ligų riziką?
Kontroliuoti cholesterolio lygį labai svarbu norint išvengti širdies ligų ir insulto. Reguliarus cholesterolio tyrimas, sveika mityba, aktyvus gyvenimo būdas ir, jei reikia, medikamentų vartojimas gali padėti palaikyti cholesterolio lygius sveikame intervale.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
