Kas iš mūsų bent kartą gyvenime nėra netyčia sudaužęs lėkštės, puodelio ar dubenėlio? Nors toks incidentas atrodo visiškai nereikšmingas, jis dažnai sukelia klausimą – kur dėti šukes? Dauguma žmonių vis dar daro tą pačią klaidą: sumeta keramikos likučius į stiklo konteinerį, manydami, kad tai logiškas pasirinkimas. Tačiau tai neteisinga ir gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Štai kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis, norint rūšiuoti atliekas atsakingai.
Sudaužyta lėkštė – ne stiklas
Kai rankose lieka tik lėkštės šukės, pirmoji mintis dažnai būna: „įmesiu į žalią konteinerį, juk tai panašu į stiklą“. Tačiau tai – viena dažniausių atliekų rūšiavimo klaidų. Stiklui skirti konteineriai (žalios spalvos) yra skirti tik tam tikroms stiklo rūšims, kurias galima perdirbti. Tai – stikliniai buteliai, maisto ar gėrimų stiklainiai, kai kurios kosmetikos pakuotės.
Keramika, iš kurios gaminamos lėkštės, puodeliai ar dubenėliai, priklauso visai kitai medžiagų grupei. Jos negalima perdirbti kartu su stiklu, nes ji turi visiškai kitokią cheminę sudėtį ir lydymosi temperatūrą. Į stiklo perdirbimo srautą patekusios keraminės šukės sugadina visą partiją – net mažas kiekis tokios priemaišos gali paversti perdirbtą stiklą netinkamu naudoti.
Todėl tiek keraminės, tiek porcelianinės lėkštės, puodeliai ar dubenėliai, kai sulūžta ar sudūžta, turi būti išmetami į mišrių atliekų konteinerį. Tai vienintelis tinkamas pasirinkimas, kai daiktas nebetinka naudoti ar perdirbti.
Taip pat skaitykite
Porcelianas – taip pat ne išimtis
Daugelis mano, kad porcelianas yra aukštesnės kokybės „stiklas“ arba speciali medžiaga, kuri turėtų būti rūšiuojama atskirai. Iš tiesų porcelianas – tai viena iš keramikos rūšių, tad jam galioja tos pačios taisyklės kaip ir įprastai keramikai. Sudužus porcelianinei lėkštei ar puodeliui, nereikia ieškoti atskiro konteinerio – šukes meskite į mišrias atliekas.
Svarbu tik pasirūpinti saugumu: keramika yra itin kieta ir aštri, todėl šukes geriausia įvynioti į laikraštį ar popierinį maišelį, kad nesužeistų atliekų tvarkytojų.
O kur dėti maisto likučius?
Kadangi kalbame apie lėkštes, neišvengiamai kyla ir klausimas: o kur mesti maisto likučius, likusius ant sudužusio indo? Atsakymas priklauso nuo to, kokio tipo tai likučiai.
Gyvūninės kilmės atliekos – tokios kaip mėsa, žuvis, pieno produktai ar jų likučiai – turi būti metamos į mišrių atliekų konteinerį. Šios atliekos netinka kompostavimui, nes gali pritraukti kenkėjus ir skleisti nemalonų kvapą.
Augalinės kilmės likučiai, tokie kaip vaisių žievės, daržovių likučiai ar kavos tirščiai, turėtų būti metami į biologiškai skaidžių (organinių) atliekų konteinerį – paprastai jis būna rudos spalvos. Šios atliekos gali būti perdirbamos į kompostą ar biokurą, todėl jų rūšiavimas turi didelę reikšmę aplinkai.
Atliekų rūšiavimas – mažas žingsnis, didelė nauda
Tinkamas atliekų rūšiavimas yra viena paprasčiausių, bet kartu ir efektyviausių priemonių saugoti aplinką. Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad reikia žinoti daugybę taisyklių, tačiau iš tiesų pakanka kelių pagrindinių principų:
- Mėlynas konteineris – popieriui (kartonas, laikraščiai, dėžutės).
- Žalias konteineris – stiklui (bokalai, buteliai, stiklainiai).
- Geltonas arba žalias konteineris – plastikui ir metalui (plastikiniai buteliai, skardinės, dangteliai).
- Rudas konteineris – organinėms atliekoms (vaisių, daržovių likučiai, arbatos tirščiai, sodo atliekos).
- Juodas konteineris – mišrioms atliekoms (keramika, sanitarinės priemonės, mėsos ar žuvies likučiai, dulkių siurblio maišeliai).
Tačiau yra ir tokių daiktų, kuriems šie konteineriai netinka. Tai – baterijos, akumuliatoriai, lemputės, elektronikos įrenginiai. Jie turi būti pristatyti į specialius atliekų surinkimo punktus. Vaistai, kurių galiojimas pasibaigęs, priimami vaistinėse ar ligoninėse, kur įrengti specialūs konteineriai.
Mažos klaidos – didelės pasekmės
Klaidingai išrūšiuota atlieka gali sugadinti visą perdirbimo procesą. Viena sudužusi lėkštė stiklo konteineryje gali paversti visą jo turinį netinkamu perdirbti, o tai reiškia, kad stiklas, kuris galėjo būti panaudotas dar kartą, keliauja į sąvartyną. Toks atvejis ne tik padidina atliekų kiekį, bet ir prisideda prie aplinkos taršos.
Taip pat skaitykite
Todėl prieš mesdami bet kokį daiktą į konteinerį, skirkite kelias sekundes pagalvoti – iš kokios medžiagos jis pagamintas? Ar jį galima perdirbti? Maži sprendimai kasdienėje buityje kuria didelį skirtumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Atsakingas pasirinkimas – švaresnė ateitis
Atliekų rūšiavimas – tai ne mada ir ne biurokratinė pareiga. Tai sąmoningumo testas, kuris parodo, kaip mes suprantame savo vaidmenį planetos ekosistemoje. Kiekviena teisingai išrūšiuota atlieka – tai žingsnis link švaresnių miestų, mažesnių sąvartynų ir tvaresnės ateities.
Tad kitą kartą, kai jūsų rankose liks sudužusios lėkštės šukės, prisiminkite: jos ne stiklas, o keramika. Ir jų vieta – mišrių atliekų konteineryje. Paprasta, bet labai svarbu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
