Tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS, kuris vis dar keliauja per Saulės sistemą, ir toliau stebina astronomus. Kuo daugiau duomenų mokslininkai gauna apie šį objektą, laikomą kometa (nors tuo sutinka ne visi), tuo daugiau klausimų kyla.

3I/ATLAS – tai jau trečiasis tarpžvaigždinis objektas, atvykęs iš kitos žvaigždžių sistemos. Manoma, kad jo amžius siekia maždaug 10 mlrd. metų. Po kelių mėnesių jis visiems laikams paliks mūsų Saulės sistemą, todėl astronomai stengiasi užfiksuoti kuo daugiau duomenų. Remiantis arXiv publikuotu tyrimu, atlikus 3I/ATLAS nuotraukų analizę, gautų iš Kecko observatorijos, aptikta keista struktūra – antiuodega, nukreipta į Saulę, rašo Futurism.
Keistas antiuodegos fenomenas
Astronomai, naudodami naują informaciją, patvirtino anksčiau aptiktus nikelio ir cianido išsiveržimus iš kometos, tačiau pastebėjo, kad joje beveik nėra geležies pėdsakų. Tai mokslininkams kelia mįslių: tokiame atstume nuo Saulės temperatūra per žema, kad nikeliui ar geležiai išgaruoti iš kometos branduolio.
Įprastai, kai kometos artėja prie Saulės, jų ledo mantija tirpsta, susidaro dujų debesys ir uodega, sudaryta iš dulkių ir dujų. Pagal šviesą, kurią atspindi atskiri atomai, astronomai nustato cheminę sudėtį. Tačiau 3I/ATLAS iki šiol kelia daugiau klausimų nei suteikia atsakymų — net nikeliui būdinga garavimo sparta čia yra kitokia nei Saulės sistemos kometose.
Dar įdomiau, jog ši kometa turi antiuodegą, nukreiptą į Saulę. Paprastai kometų uodegos būna „už nugaros“, nes Saulės vėjas jas nupučia priešinga kryptimi. Tačiau šiuo atveju uodega matoma prieš skriejimo kryptį.
Galimi paaiškinimai

Mokslininkai pateikia dvi versijas:
- Optinė iliuzija. Žiūrint iš Žemės, plati dulkių juosta galėjo sukurti įspūdį, kad kometa turi „antrą uodegą“ iš priekio.
- Didelės dalelės. Saulės vėjas jų neveikia, todėl dalis dulkių gali kauptis kometos pusėje, atsuktoje į Saulę. Kai branduolys greitai sukasi, dulkių srautai gali sklisti į abi puses.
Šis reiškinys Saulės sistemoje fiksuojamas labai retai, o tarpžvaigždinėje kometoje — pirmą kartą istorijoje.
„Ateivių“ versija: ne visai atmesta
Harvardo astronomas Avi Lebas antiuodegą vadina „neįprastu reiškiniu“. Jis garsėja nestandartinėmis hipotezėmis ir neatmeta galimybės, kad 3I/ATLAS gali būti dirbtinės, o ne natūralios kilmės objektas. Pagal savo sudarytą „Leb skalę“, vertinančią šansus, jog tarpžvaigždinė struktūra gali būti ateivių technologija, jis 3I/ATLAS skyrė 4 balus iš 10. Tai reiškia, kad anomalijų pakanka, jog hipotezė nebūtų atmesta.
Tyrimai tęsis
Prieš 3I/ATLAS paliekant mūsų sistemą, bus padaryta daugiau stebėjimų. Tikimasi, kad jau kitą mėnesį, kai kometa priartės prie Jupiterio, NASA zondas „Juno“ galės užfiksuoti naujų detalių.
Šaltiniai: Futurism, Live Science, arXiv, NOIRLab