Kiekvienas sodininkas žino tą jausmą, kai po kruopštaus darbo ir gražiai prižiūrėto sodo atsiranda netikėtas „pažeidėjas“. Smagiai atrodantys lysvės kampučiai ar tvarkingai nupjautas vejos plotas gali greitai virsti chaotiškais kurmio kalniukais. Kurmis – nors ir mažas, bet veiksmingas – gali sugadinti augalų šaknis ir sumažinti vejos kokybę. Tačiau ką iš tiesų traukia kurmį į jūsų sodą, ir kodėl jis renkasi būtent jūsų žemę?

Kurmių kalniukai – daugiau nei tik vizualinis trikdis
Kurmių kalniukai kiekvienam sodininkui gali tapti tikru galvos skausmu, ypač kai šie graužikai gali per naktį sukurti iki trisdešimties tokių kalniukų. Kurmis kasa tunelius po žeme, ieškodamas maisto, ir tuo pačiu pažeidžia augalų šaknis, kas gali sukelti augalų nykimą. Tačiau palikti kalniukai turi ir svarbią funkciją – jie veikia kaip ventiliacijos kanalai kurmių požeminiams labirintams.
Kurmių tuneliai dažniausiai randami maždaug 50–60 cm žemiau užšalimo linijos, kur graužikai žiemoja. Kurmio diena susideda iš trijų aštuonių valandų ciklų: jis praleidžia laiko maistui ieškodamas, vaikščiodamas po požeminius labirintus, ir apie keturias valandas miega. Didžiausias aktyvumas pasireiškia ryte, kuomet kuriama daugiausiai kurmių kalniukų.
Prasta rega, bet puikus klausa
Kurmiai turi itin mažus – vos milimetro skersmens – akis, todėl jų rega labai silpna. Tačiau gyvendami po žeme jie puikiai išnaudoja kitus jutimo organus. Pirmiausia tai – klausa, kuri kurmiui leidžia aptikti net menkiausius garsus, pavyzdžiui, lietaus lašus krentančius ant paviršiaus. Be to, kurmiai labai pasitiki uosle, kai ieško maisto požeminiuose tuneliuose. Šie pojūčiai leidžia kurmiui tiksliai orientuotis tamsiuose požemiuose ir greitai aptikti valgomuosius objektus.
Kodėl kurmis renkasi jūsų sodą?
Nors dažnai manoma, kad kurmiai kenkia sodui dėl „piktos valios“, iš tiesų jų elgesys visiškai natūralus. Kurmiai minta gyvūniniais produktais: sliekų, vikšrų, sraigių ir kitų vabzdžių lervomis. Augalai patys kurmių nesudomina, tačiau jų šaknys dažnai tampa „kliūtimi“ ieškant maisto po žeme.
Kurmis ypač mėgsta drėgną, humusu turtingą dirvą, vengdamas sauso ar akmenuoto grunto. Todėl sodininkų pastangos reguliariai laistyti lysves, pagerinti dirvos struktūrą ir praturtinti ją organinėmis medžiagomis – iš tiesų tampa kurmių „kvietimu“. Humusą mėgstantys sliekai pritraukia kurmius, o tuo pačiu jie mažina sliekų populiaciją, kas neigiamai veikia dirvos kokybę ir jos derlingumą.

Humusas ir žemės kokybė
Sliekai yra sodininkų draugai – jie ne tik atpalaiduoja žemę, bet ir praturtina ją humusu, skatinančiu augalų augimą. Tačiau kurmiai, valgydami sliekus, sumažina jų kiekį, todėl sodininkai dažnai pastebi, kad po kurmių tunelių atsiradimo dirvos kokybė šiek tiek prastėja. Tokiu būdu natūralus dirvos ekosistemos balansas gali būti sutrikdytas.
Nepaisant to, kurmiai nėra „blogi“ – jie tiesiog vykdo savo instinktus, ieškodami maisto ir saugios buveinės. Suprasti, ką mėgsta šie mažieji graužikai, gali padėti sodininkams rasti būdus, kaip apsaugoti savo lysves ir veją, kartu gerbiant gamtos ciklus.
Praktiniai patarimai sodininkams
Norint sumažinti kurmių žalingą poveikį, verta atkreipti dėmesį į keletą paprastų priemonių:
- Venkite perteklinio laistymo, kad dirva nebūtų per daug drėgna ir patraukli kurmiams.
- Naudokite fizines kliūtis, tokias kaip tinklai ar barjerai, siekiant apsaugoti lysves ir veją.
- Svarbu skatinti natūralius priešus – peles ar kitus gyvūnus, kurie gali sumažinti kurmių aktyvumą tam tikroje teritorijoje.
- Nuolat prižiūrėkite dirvą, įskaitant organinių medžiagų įterpimą ir sliekų populiacijos palaikymą, kad būtų išsaugotas ekosistemos balansas.
Natūralūs kurmių atbaidymo būdai
Jei norite apsaugoti savo sodą, nereikia skubėti naudoti cheminius preparatus – yra keletas natūralių būdų, kurie gali padėti sumažinti kurmių aktyvumą. Pavyzdžiui, kai kurie sodininkai sėkmingai naudoja kvapus, kurių kurmiai nekenčia, pavyzdžiui, česnako, mėtų ar rūgštžolių ekstraktus. Šių augalų kvapas trikdo kurmių uoslę ir mažina jų norą kasti tunelius būtent jūsų lysvėse.
Kitas patikrintas metodas – vibracijos ir garso signalai. Kurmiai labai jautrūs žemės vibracijoms, todėl specialūs „antykurminiai“ prietaisai, skleidžiantys periodinius garsus ar virpesius, gali paskatinti graužikus palikti teritoriją. Svarbu žinoti, kad tokie būdai veikia tik tam tikrą atstumą, todėl jie efektyvūs tik nedideliuose soduose ar atskiruose lysvių plotuose.
Kurmių ekologinė nauda
Nepaisant to, kad kurmiai kartais kenkia sodui, jie turi ir savo teigiamą ekologinę funkciją. Tuneliai, kuriuos kurmiai kasa, padeda aeruoti dirvą ir gerina drenažą, o jų ekskrementai praturtina žemę natūraliomis medžiagomis. Be to, kurmiai padeda kontroliuoti dirvos vabzdžių populiacijas, todėl jų buvimas – natūrali gamtos pusiausvyros dalis.
Suvokus šią perspektyvą, galima pamatyti, kad kurmiai nėra „kenkėjai“ iš esmės. Jie tiesiog ieško tinkamos aplinkos ir maisto šaltinio. Sodo savininkams svarbu rasti pusiausvyrą – apsaugoti augalus ir veją, bet kartu leisti gamtai atlikti savo darbą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.