Kas aštuntas žmogus bent kartą gyvenime yra patyręs klinikinę depresiją. Ar įmanoma išbristi iš depresijos, jei ji vis tiek įvyko? Kokie yra depresijos simptomai? Psichoterapeutai Derekas Draperis ir Cecilia D’Felis papasakojo apie dažniausiai pasitaikančius simptomus.
Depresija sulėtina mintis ir veiksmus, atima svajones. Gyvenimas atrodo beviltiškas. Ja sergantys žmonės jaučia didžiulę vienatvę, lyg būtų negyvenamoje saloje – niekas jų negirdi ir dar mažiau žmonių jiems padeda. Šią būseną dažnai lydi nuolatinis vidinis skausmas, kuris ne visada matomas išoriškai, todėl artimieji gali net nepastebėti, kad žmogus kenčia.
Apatija ir bejėgiškumas
Jėgos stoka yra vienas iš depresijos simptomų. Nepatyrusiems žmonėms sunku patikėti, kad kartais apatija pasiekia tokį lygį, jog žmogui reikia milžiniškų pastangų, kad apsirengtų, išsivalytų dantis ir susitvarkytų. Depresija sukelia energijos lygio sumažėjimą, didelį nuovargį. Kai kurie žmonės teigia, kad net ir miegas nesuteikia jėgų – ryte jie jaučiasi taip, tarsi visai nebūtų ilsėjęsi. Toks fizinis ir emocinis išsekimas gali trukti savaitėmis ar net mėnesiais.
Neigiamos mintys
Psichologų tyrimai rodo, kad depresija grindžiama nuolatiniais neigiamais įsitikinimais apie save ar santykius su aplinkiniais. Ligą gali sukelti kaltės ir nevertingumo jausmas. Daugelis kalba apie nerealų neigiamą įsitikinimą apie save, jaučia kaltę ar jaudinasi dėl to, kas įvyko praeityje, iš naujo apmąsto savo pačių klaidas.
Taip pat skaitykite
Tokios mintys dažnai tampa užburtu ratu, iš kurio sunku ištrūkti be profesionalios pagalbos. Kartais net maži nesėkmės momentai sustiprina įsitikinimą, kad žmogus „nieko nevertas“, nors tai tėra ligos sukurtas iškraipytas savęs vaizdas.
Sutrikęs miegas ir apetitas
Depresija įsiskverbia į visas sritis ir kenkia gyvenimui, todėl bet kokie mitybos, miego ir poilsio pokyčiai gali padėti nustatyti diagnozę. Mieguistumas gali pasirodyti kaip išeitis iš netenkinančios tikrovės. Nemiga ar ankstyvas pabudimas gali kelti nerimą, tačiau tai nėra vienintelis depresijos simptomas.
Apetito stoka ir atsisakymas valgyti dažnai yra simbolinė atsisakymo gyventi išraiška. Kaip ir didelis mieguistumas, kartais tai būdas atsiriboti nuo netenkinančios tikrovės. Kai kuriems žmonėms būdinga ir priešinga reakcija – persivalgymas, kai maistas tampa emocinio skausmo malšinimo priemone. Ilgainiui tai gali paveikti ne tik psichinę, bet ir fizinę sveikatą.
Dėmesio praradimas
Sergant depresija sumažėja gebėjimas susikaupti. Kai kuriems žmonėms knygų skaitymas tampa neįmanoma užduotimi – jie akimirksniu pamiršta tai, kas vyksta. Daugelis taip pat skundžiasi, kad jiems sunku priimti net paprasčiausius sprendimus. Toks smegenų „rūkas“ dažnai trukdo dirbti, studijuoti ar atlikti kasdienes užduotis, o tai dar labiau sustiprina beviltiškumo jausmą. Svarbu suvokti, kad tai nėra žmogaus tinginystė ar nenoras stengtis – tai tiesiog vienas iš ligos pasireiškimų.
Mintys apie gyvybės nutraukimą
Retkarčiais galvojame, koks gyvenimas mūsų laukia, o mintys apie savižudybę bent kartą aplanko visus. Bet jei jas lydi apatija, nenoras išlipti iš lovos ir išeiti pasivaikščioti ar svarstote apie konkretų veiksmų planą, kaip palikti gyvenimą – tai yra rimta priežastis kreiptis pagalbos. Tokiu atveju svarbu kuo greičiau pasikalbėti su specialistu arba pasitikėti artimaisiais, kurie gali padėti surasti reikiamą pagalbą. Kiekviena minutė gali būti svarbi.
Pagalbos būdai ir kelias į pasveikimą
Jei jaučiate du ar daugiau aukščiau išvardytų simptomų, kreipkitės į specialistus pagalbos. Depresiją sėkmingai galima išgydyti terapija, jei viską padarote reikiamu laiku. Be to, kad ir koks vienišas ir pasimetęs jaučiatės, jūs esate ne vienas. Turite draugus, šeimą, pažįstamus, kurie gali jus palaikyti sunkiais laikais, ir dar ką nors vertingesnio – sveiką ir stiprią jūsų asmenybės dalį, kuriai depresija įtakos neturi.
Net jei dabar tai labai sunku suvokti, jūsų užduotis yra stengtis palaikyti pozityvias mintis. Kuo dažniau jas jaučiate, tuo greičiau išbrisite iš depresijos. Kasdienė rutina, pasivaikščiojimai gryname ore, fizinis aktyvumas, tinkama mityba ir kokybiškas poilsis gali padėti atkurti emocinę pusiausvyrą. Taip pat naudinga ieškoti veiklų, kurios teikia džiaugsmo – net jei pradžioje tai atrodo beprasmiška. Kiekvienas mažas žingsnis pirmyn yra didelis pasiekimas kelyje į pasveikimą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
