Senovėje žmonės neturėjo laiko užduoti klausimų naujai sutiktam žmogui, atidžiai ištyrinėti jo įpročius, net vienas kitą pauostyti ne visada pavykdavo. Tačiau akimirksniu suveikdavo „atpažinimo mechanizmas“. Išgyventi padėdavo draugo ar priešo atpažinimo programa. Panaši programa veikia ir atpažįstant savo išrinktąjį.
Svarbu pasitikėti šiuo mechanizmu ir neleisti abejonėms paimti viršaus. Žmonės visais laikais ieškojo atsakymo, ar egzistuoja tas vienintelis žmogus, skirtas būtent jiems. Filosofai, psichologai ir poetai šią temą tyrinėja šimtmečius, o atsakymas visada veda prie to paties – kai siela atpažįsta sielą, logika tampa antraeile.
Atpažinimo jausmas
Pirmasis jausmas, kai sutinkame sau skirtą žmogų, yra atpažinimas. Mums atrodo, kad pažįstame šį žmogų, atpažįstame net jo žvilgsnį! Tai nėra vien įsivaizdavimas – mokslininkai aiškina, kad tokią reakciją gali lemti smegenų veikla, kai pažįstamas elgesio modelis ar energija primena ankstesnius teigiamus patyrimus.
Kai kurios psichologinės teorijos net teigia, jog „savo žmogų“ atpažįstame pagal panašų emocinį dažnį – tarsi mūsų energijos būtų suderintos. Tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės mums iškart atrodo artimi, nors pažįstami vos kelias minutes.
Taip pat skaitykite
Džiaugsmas be jokios priežasties
Kitas mus aplankantis jausmas yra džiaugsmas be realios priežasties. Jausmų audra, emocinė reakcija. Mums labai malonu su tuo žmogumi susipažinti. Jaučiamės taip, lyg traukiniu būtume atvykę į nepažįstamą miestą ir ant platformos mus pasitiktų mylimasis. Ir mes nejučia šypsomės iš džiaugsmo, jį pamatę.
Psichologai šį reiškinį vadina „neurocheminiu sprogimu“ – tuo metu organizmas išskiria dopaminą, oksitociną ir serotoniną, sukeliančius euforiją ir ramybės jausmą. Tačiau tikroji magija slypi ne vien biologijoje – šis džiaugsmas kyla iš gilaus atpažinimo, kad sutikome žmogų, su kuriuo galime būti autentiški.
Jokio nerimo ir įtampos
Dingsta nerimas ir įtampa. Visos problemos neatrodo tokios svarbios, jei esame šalia mums skirto žmogaus. Mūsų jėgos didėja, užplūsta energija, mes jaučiame, kad sielvartas nėra katastrofa, mes galime susitvarkyti gyvenimą. Mes gauname stiprią paramą vien dėl to, kad gyvenime atsiranda mūsų žmogus.
Tokie ryšiai suteikia emocinį saugumą, kuris veikia tarsi nematomas skydas nuo išorinio pasaulio chaoso. Kai šalia mūsų yra „tas žmogus“, kūnas natūraliai atsipalaiduoja – mažėja kortizolio, streso hormono, kiekis, širdies ritmas tampa tolygesnis. Tai nėra atsitiktinumas – sielos atpažinimas suteikia ne tik emocinę, bet ir fizinę pusiausvyrą.
Iškalbinga tyla
Net be žodžių suprantame vienas kitą, kai būname su mums skirtu žmogumi. Galvojame tą patį. Juokiamės iš tų pačių dalykų. Klausomės tos pačios muzikos. Mūsų požiūriai sutampa. Ši tyla nėra tuštuma – tai pilnatvė, kurioje nereikia įrodymų. Psichologai tai vadina „emociniu rezonansu“ – gebėjimu jausti kitą žmogų be žodžių.
Tai dažnai nutinka žmonėms, kurie yra panašaus temperamento ar gyvenimo vertybių. Būtent šis tarpusavio supratimas be žodžių leidžia sukurti itin stiprų ryšį, kuris laikui bėgant dar labiau gilėja.
Būname savimi
Būdami šalia mums skirto žmogaus, neprivalome stengtis būti geresni nei esame. Esame tokie, kokie esame. Nejaučiame baimės, kad atrodome negražūs, kvaili – jis mus priima, o mes priimame jį. Nėra prasmės apsimesti ar ką nors slėpti. Tikrasis ryšys neapsiriboja paviršiumi – jis paremtas nuoširdumu, pasitikėjimu ir emociniu skaidrumu. Kai žmogus jaučiasi priimtas be vertinimo, jis gali atsiskleisti visu grožiu. Tokie santykiai tampa brandūs, nes juose nėra kaukių – tik dvi sielos, kurios nori būti kartu.
Kai sutikimas keičia likimą
Surasti savo žmogų yra didžiulė laimė. Šis susitikimas suteikia mums papildomos stiprybės ir apsaugos. Jums skirtas žmogus yra ne vien meilė. Tai gali būti draugystė. Kiekvienas gali sutikti savo žmogų, tačiau dažnai abejonės ir kitų nuomonė mums trukdo pasitikėti savo jausmais. Bet pasitikėti verta!
Taip pat skaitykite
Toks susitikimas dažnai įvyksta tada, kai jo mažiausiai tikimės – kai esame atviri, bet nebe ieškome. Tai ženklas, kad esame pasiruošę priimti kitą žmogų ne iš trūkumo, o iš pilnatvės. Tik taip galima sukurti santykius, kuriuose abu partneriai auga, dalijasi energija ir kuria prasmingą ryšį.
Kartais „savo žmogų“ sutinkame ne gyvenimo pradžioje, o tada, kai jau esame patyrę skausmo, nusivylimų ar vienatvės. Ir būtent todėl tas susitikimas tampa toks ypatingas – jis primena, kad viskas gyvenime turi laiką ir prasmę. Atpažinti tą vienintelį reiškia ne tik pajusti meilę, bet ir suprasti, kad galiausiai radome žmogų, kuris atspindi mūsų pačių šviesą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
