Mokslininkai mano, kad tarpžvaigždiniai objektai gali padėti atskleisti paslaptingą ir iki šiol nepaaiškintą planetų formavimosi procesą.
Tyrėjai iš Julicho tyrimų centro Vokietijoje priėjo išvadą, kad tokie tarpžvaigždiniai objektai, tarp jų ir 3I/ATLAS, gali inicijuoti planetų susidarymą aplink masyvias žvaigždes. Jei tai tiesa, tai reiškia, kad šie „kosminiai svečiai“ gali išspręsti problemą, kurios dabartinės planetų formavimosi teorijos paaiškinti nesugeba. Jie galėtų padėti suprasti, kaip aplink Saulės tipo žvaigždes susiformuoja Jupiterio dydžio planetos, rašo Sky at Night Magazine.
Tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS šiuo metu yra Saulės sistemoje ir, pagal mokslininkų skaičiavimus, kitais metais ją paliks. Manoma, kad šis objektas atkeliavo iš kitos Paukščių Tako galaktikos dalies.
Iki šiol astronomai Saulės sistemoje aptiko tik tris tarpžvaigždinius objektus: 1I/‘Oumuamua, 2I/Borisovą ir 3I/ATLAS. Tokie objektai suteikia galimybę suprasti, iš kokių medžiagų buvo sudaryti jų gimtosios žvaigždžių sistemos kūnai, ir leidžia geriau pažinti planetų formavimosi sąlygas įvairiose Paukščių Tako vietose.
Taip pat skaitykite
Kaip tarpžvaigždiniai objektai gali tapti planetų branduoliais
Naujo tyrimo autoriai mano, kad tokie objektai kaip 3I/ATLAS, patekę į masyvios žvaigždės gravitacijos lauką, gali tapti milžinių planetų užuomazgomis.
Žinoma, kad jaunas žvaigždes dažnai supa protoplanetinis diskas, sudarytas iš dujų ir dulkių. Laikui bėgant dulkių dalelės limpa viena prie kitos, traukia daugiau medžiagos ir auga – taip ilgainiui susiformuoja planetos.
Tačiau, pasak mokslininkų, dabartiniame planetų formavimosi modelyje yra spraga. Skaičiavimai rodo, kad protoplanetiniai diskai yra chaotiška aplinka: dideli akmenys juose dažnai susiduria ir turėtų atšokti arba subyrėti, bet ne susijungti. Tad kaip vis dėlto iš smulkių dalelių galėjo atsirasti didelės planetos?
3I/ATLAS gali būti trūkstama grandis
Modeliavimai rodo, kad į tokį diską gali patekti milijonai tarpžvaigždinių objektų, panašių į 1I/‘Oumuamua, kurio ilgis siekia apie 100 metrų.
Tai leidžia manyti, kad planetos gali augti ne iš smulkių dulkių grūdelių, o iš jau didesnių tarpžvaigždinių kūnų – tarsi „paruoštų sėklų“, iš kurių vėliau formuojasi pilnavertės planetos.
Jei tarpžvaigždiniai objektai iš tiesų gali tapti tokiomis užuomazgomis, tai padėtų paaiškinti dar vieną paslaptį: kodėl dujiniai milžinai, panašūs į Jupiterį, dažniausiai aptinkami aplink dideles, karštas žvaigždes, o ne aplink mažas ir vėsias.
Trumpai tariant, 3I/ATLAS gali būti vienas iš retų „statybinių blokų“, galinčių parodyti, kaip iš chaotiškų dulkių debesų gimsta naujos pasaulio sistemos.
