Pasaulio dėmesį vėl patraukė atsinaujinusi diskusija dėl slaptų branduolinių bandymų. Po daugelio metų spėlionių ir užuominų Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe’as pirmą kartą patvirtino tai, apie ką dar 2019-aisiais kalbėjo tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas – Rusija ir Kinija iš tiesų vykdo slaptus branduolinius sprogdinimus. Šis pareiškimas ne tik sukrėtė tarptautinę bendruomenę, bet ir atgaivino senas diskusijas apie branduolinį ginklą, globalų saugumą ir geopolitinių galių žaidimus, kurie, atrodo, niekada nesibaigia.
JAV pripažinimas – istorinis lūžis branduolinės politikos scenoje
Ilgus metus pasaulis svarstė, ar didžiosios valstybės tikrai laikosi branduolinių bandymų moratoriumo. Oficialiai visi branduolinį ginklą turintys kraštai yra įsipareigoję nevykdyti sprogdinimų, tačiau įtarimai dėl Maskvos ir Pekino veiksmų tvyrojo ore jau seniai. Dabar CŽA direktoriaus pareiškimas šias abejones pavertė faktu.
„Donaldas Trumpas buvo teisus“, – taip savo įraše socialiniame tinkle „X“ (anksčiau „Twitter“) pareiškė Ratcliffe’as, pridėdamas buvusio Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) vadovo generolo Roberto Ashley 2019 m. pranešimą ir „Wall Street Journal“ publikaciją iš 2020-ųjų. Ashley dar tada teigė, kad JAV netiki, jog Rusija laikosi nulinės galios (zero-yield) branduolinių bandymų moratoriumo, o minėtame straipsnyje buvo užsiminta, kad Kinija galėjo slapta vykdyti mažo masto branduolinius sprogimus.
Šiuos teiginius palaikė ir Senato žvalgybos komiteto pirmininkas Tomas Cottonas. Po konsultacijų su CŽA vadovu jis patvirtino, kad agentūra turi duomenų apie „superkritinius branduolinius bandymus“, kurių galia viršija JAV laikomą nulio ribą. Kitaip tariant, bandymai buvo realūs, o ne tik teoriniai.
Trumpo perspėjimai: trys šalys po padidinamuoju stiklu
Dar būdamas prezidentu, Donaldas Trumpas viešai kalbėjo apie galimus slaptus branduolinius sprogdinimus, kuriuos, jo teigimu, vykdo ne tik Rusija ir Kinija, bet ir Pakistanas. Jis pabrėžė, kad šios šalys gali bandyti ginklus giliai po žeme, taip išvengdamos tarptautinės stebėsenos. Tuo metu daug kas šiuos teiginius laikė perdėtais arba politiškai motyvuotais, tačiau dabar JAV žvalgybos institucijų vadovai pripažįsta, jog bent dalis šių kaltinimų buvo pagrįsta.
Tokie pareiškimai kelia rimtų klausimų dėl pasaulinės branduolinės tvarkos. Jei dvi didžiosios supervalstybės pažeidžia branduolinius susitarimus, ką tai reiškia visai tarptautinei saugumo architektūrai?
Oficialūs duomenys ir prieštaringi pareiškimai
Ketvirtadienį viceadmirolas Richardas Corellas, siūlomas į STRATCOM – JAV strateginės vadovybės – vado postą, Senatui patvirtino, kad paskutinis oficialiai užfiksuotas branduolinis sprogimas įvyko 2017 metais, kai Šiaurės Korėja išbandė savo branduolinį užtaisą. Pasak jo, Kinija paskutinį tokio tipo bandymą atliko dar 1996-aisiais.
Šie skaičiai atrodytų raminantys, tačiau CŽA pareiškimai piešia kitokį vaizdą – tokį, kuriame „neoficialūs“ bandymai galėjo vykti slapta, be tarptautinių inspekcijų.
Dar vienas svarbus aspektas – JAV pozicija šiuo klausimu. Nepaisant Trumpo kadaise išsakytos minties apie galimą branduolinių bandymų atnaujinimą, dabartinė administracija tokio žingsnio imtis neketina. Energetikos sekretorius Chrisas Wrightas pareiškė, kad šiuo metu JAV nevykdo ir neplanuoja vykdyti jokių bandymų, kuriuose būtų naudojamos tikros branduolinės sprogimo reakcijos.
„Šiandien kalbame apie sisteminius bandymus – jie nėra branduoliniai sprogimai, o vadinamieji nebranduoliniai bandymai“, – paaiškino Wrightas. Jo teigimu, tokių bandymų tikslas – patikrinti visas branduolinės ginkluotės sistemas, užtikrinti, kad jos veiktų tinkamai ir prireikus galėtų generuoti sprogimą, bet be realaus branduolinio sprogimo.
Ką tai reiškia pasaulio saugumui?
Šis pripažinimas keičia daug ką. Jeigu Rusija ir Kinija iš tiesų vykdo slaptus branduolinius bandymus, tai gali reikšti, kad jų arsenalas tobulinamas sparčiau nei manyta. Tuo tarpu Jungtinės Valstijos, kurios nuo 1992-ųjų laikosi branduolinių sprogimų moratoriumo, atsiduria strateginėje kryžkelėje: kaip išlaikyti pusiausvyrą, jei konkurentai nesilaiko tų pačių taisyklių?
Branduolinio ginklo klausimas visada buvo ne tik karinis, bet ir moralinis. Tarptautinė bendruomenė dešimtmečius kūrė sistemą, kuri turėjo užtikrinti, kad pasaulis niekada nebegrįš į Šaltojo karo laikus, kai kiekvienas branduolinis testas buvo grėsmė visai žmonijai. Tačiau pastarųjų metų geopolitinės įtampos, Rusijos agresija Ukrainoje ir Kinijos auganti galia rodo, jog senosios pusiausvyros griūva.
Taip pat skaitykite
Nauja realybė – senos pamokos
Trumpo žodžiai, kuriuos anksčiau daugelis atmetė kaip hiperbolizuotus, šiandien įgauna visai kitą prasmę. Jo perspėjimai dėl slaptų bandymų nebuvo vien politinė retorika – dabar tai patvirtinta žvalgybos duomenimis.
Klausimas lieka atviras: ar pasaulis pasiruošęs naujam branduolinio ginklavimosi etapui? Ar sugebės didžiosios valstybės vėl susėsti prie derybų stalo ir atnaujinti pasitikėjimą? Istorija jau ne kartą parodė, kad branduolinė įtampa gali kilti akimirksniu, o jos pasekmės – negrįžtamos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
