Bulguras: nauda ir žala – viskas, ką turėtumėte žinoti apie kruopą

Bulguras, susmulkintas garintas kviečių grūdas, turi aukso spalvą ir malonų riešutinį aromatą. Ši kruopa jau seniai tapo populiaria pasirinkimo tarp sveikos gyvensenos šalininkų ir tinkamos mitybos gerbėjų. Bet ką iš tikrųjų galime pasiekti įtraukdami bulgurą į savo racioną? Ar jis tikrai naudingas, ar gali sukelti kokią nors žalą? Apžvelkime šios kruopos privalumus ir trūkumus.

Bulguro nauda sveikatai

Bulguras – tai garintas ir džiovintas kietųjų kviečių produktas, kuris dėl minimalios apdorojimo išsaugo daug maistinių medžiagų. Jame gausu skaidulų, mineralų, tokių kaip manganas, magnis, fosforas ir geležis, bei vidutinio kiekio baltymų.

Šios kruopos ypatingai naudingos žarnynui, nes skaidulos padeda palaikyti sveiką virškinimą ir žarnyno mikroflorą. Bulguros vartojimas taip pat užtikrina ilgalaikį sotumo jausmą, kuris padeda kontroliuoti apetitą ir gali būti naudingas svorio kontrolei.

Bulguras taip pat turi mažą arba vidutinį glikemijos indeksą, kas reiškia, kad jį valgant cukraus kiekis kraujyje nešokinėja taip greitai, kaip vartojant baltąjį ryžius. Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu.

Be to, bulgure yra B grupės vitaminų, kurie padeda normalizuoti nervų sistemos veiklą ir mažina dirglumą bei stresą. Kompleksiniai angliavandeniai ir vidutinio lygio baltymai užtikrina pastovų energijos tiekimą visą dieną.

Ar bulguras gali būti kenksmingas?

Nepaisant visų savo privalumų, bulguras nėra tinkamas visiems. Pirmiausia, jis netinka žmonėms, turintiems alergiją glitimui arba sergantiems celiakija. Taip pat asmenims su gastritu ar silpnu skrandžiu reikėtų vengti šios kruopos, kadangi didelis skaidulų kiekis gali sukelti virškinimo problemų, tokias kaip pilvo pūtimą ir diskomfortą.

Esant paūmėjimams, pavyzdžiui, pankreatitui, taip pat reikėtų atsargiai vartoti bulgurą, nes skaidulos gali dirginti gleivinę ir pabloginti būklę.

Bulguro panaudojimas virtuvėje

Bulguras yra itin universalus ingredientas. Jis puikiai dera su mėsa ir daržovėmis, gali būti naudojamas salotoms, sriuboms ar net desertams gaminti. Pavyzdžiui, galima pasigaminti paprastą ir skanų garnyrą su keptais svogūnais arba saldų desertą su džiovintais vaisiais.

Receptas: Bulguras su keptais svogūnais

Ingredientai:

1 puodelis bulguro
2 puodeliai vandens
1 svogūnas
2 šaukštai augalinio aliejaus
Druska pagal skonį
Citrono sultys pagal skonį

Paruošimas:

Smulkiai supjaustytą svogūną kepkite aliejuje, kol jis taps auksinės spalvos.
Įdėkite bulgurą ir išmaišykite, tada užpilkite vandeniu.
Uždengę, troškinkite apie 25 minutes, kol bulguras visiškai išbrinks.
Patiekite su citrinos sultimis.

Receptas: Vaisinis bulguras

Ingredientai:

1 puodelis bulguro
2 puodeliai vandens
1 šaukštelis džiovintų čiobrelių
80 g džiovintų abrikosų
50 g džiovintų vyšnių
Druska pagal skonį
80 g sviesto
4 šaukštai medaus

Paruošimas:

Užvirinkite vandenį ir įpilkite džiovintų čiobrelių.
Po 5 minučių nuimkite nuo ugnies ir leiskite pritraukti.
Kitame puode ištirpinkite sviestą, įdėkite bulgurą ir užmaišykite.
Įdėkite džiovintus vaisius ir užpilkite čiobrelių nuoviru.
Troškinkite 20 minučių ir pabaigoje įdėkite medaus.

Kaip pasirinkti ir laikyti bulgurą

Renkantis bulgurą, atkreipkite dėmesį į jo išvaizdą: jis turi būti sausas, trupus ir be gabalėlių. Pakuotė turi būti sandari, nes drėgmė gali sugadinti produktą. Bulgurą geriausia laikyti tamsioje, sausoje vietoje sandarioje stiklinėje talpykloje. Jo galiojimo laikas – iki 1,5 metų.