Neįprastas šio objekto elgesys, kuris laikomas kometa, dar labiau sustiprino prielaidą, kad 3I/ATLAS gali būti ne paprastas kosminis klajūnas.
Pasak Harvardo astrofiziko Avi Loebo, tarpžvaigždinis objektas 3I/ATLAS nukrypo nuo numatytos trajektorijos po maksimalaus priartėjimo prie Saulės, kuris įvyko spalio 29 d. Be to, buvo pastebėtas negravitacinis pagreitėjimas, kuris gali reikšti, jog objektas turi dirbtinį variklį. Nauja 3I/ATLAS padėtis Saulės sistemoje, anot mokslininko, tik padidina tikimybę, kad tai nėra įprasta kometa, o dirbtinės kilmės objektas, rašo Daily Mail.
Galimas dirbtinis pagreitis
Loebas pažymi, kad jei 3I/ATLAS iš tiesų yra kometa, jai reikėtų išmesti milžinišką savo masės dalį – galingą dujų srautą, kad pasiektų dabartinę padėtį Saulės sistemoje. Mokslininko skaičiavimais, tam reikėtų, kad Saulė išgarintų maždaug 15 % kometos masės, t. y. apie 5 mlrd. tonų dujų ir dulkių. Toks dujų debesis turėtų būti matomas teleskopais, kai 3I/ATLAS priartės prie Žemės gruodžio 19 d.
Jeigu šis debesies pėdsakas nebus pastebėtas, tai, anot Loebo, bus dar vienas ženklas, kad 3I/ATLAS gali būti nežemiškos technologijos objektas, turintis savo varomąją sistemą.
Taip pat skaitykite
Keistas elgesys prie Saulės
Kai 3I/ATLAS priartėjo prie Saulės, objektas staiga pakeitė kryptį ir spalvą. Kaip rodo stebėjimai, jis ne tik nutolo nuo Saulės, bet ir tapo daug ryškesnis, įgavęs melsvą atspalvį. Tai labai neįprasta, nes įprastos kometos, šylant jų paviršiui, paprastai tampa raudonesnės – ledo sluoksnis sugeria mėlyną šviesą ir atspindi raudoną.
Tokio elgesio, pasak astrofiziko, neįmanoma paaiškinti Saulės gravitacija. Jis neatmeta galimybės, kad objektą pagreitino kažkas kitas – pavyzdžiui, dirbtinis variklis. Loebas yra pasiūlęs teoriją, kad mėlynas švytėjimas gali būti karšto variklio emisija, o tai reikštų, jog objektas – technologinis kūrinys, o ne natūrali kometa.
Kiti neįprasti požymiai
Mokslininkas nurodo ir daugiau priežasčių manyti, kad 3I/ATLAS nėra įprastas kosminis kūnas. Jo skrydžio trajektorija beveik idealiai lygiagreti su Saulės sistemos planetų plokštuma, o tai yra labai mažai tikėtina atsitiktinai. Tikimybė, kad natūralus objektas judės tokioje pačioje plokštumoje kaip Žemė, siekia vos 0,2 %, o kad jis praskris arti Marso, Veneros ir Jupiterio – 1 iš 20 000. Loebo teigimu, toks tikslus maršrutas galėjo būti sąmoningai suplanuotas.
Be to, analizė parodė, kad 3I/ATLAS sudėtyje yra daug daugiau nikelio ir mažiau geležies nei įprastose kometose. Antžeminės technologijos naudoja nikelį kosminių laivų apsaugai nuo ekstremalios temperatūros, todėl šis radinys kelia dar daugiau klausimų.
Dydis, greitis ir sudėtis kelia įtarimų
Skaičiavimai rodo, kad 3I/ATLAS yra apie 5 km pločio ir sveria apie 33 mlrd. tonų, t. y. milijoną kartų daugiau už pirmąjį tarpžvaigždinį objektą ‘Oumuamua ir maždaug tūkstantį kartų daugiau už kometą 2I/Borisovą. Tokio dydžio natūralaus kūno iš kitos žvaigždžių sistemos tikimybė, pasak Loebo, siekia vos 1 iš 1000.
Dar vienas keistas faktas – objektas turi tik apie 4 % vandens. Tuo tarpu įprastos kometos beveik visiškai sudarytos iš ledo. Be to, 3I/ATLAS neįprastai stipriai atspindi šviesą, jo ryškumas didėja maždaug 7 kartus greičiau nei įprastų kometų – tai irgi sunku paaiškinti natūraliais procesais.
Galimas ryšys su „Vau!“ signalu
Pasak Loebo, 3I/ATLAS atvyko iš tos pačios galaktikos srities, iš kurios 1977 m. buvo užfiksuotas garsusis „Wow!“ signalas. Jis iki šiol laikomas vienu įtikinamiausių galimų nežemiško intelekto įrodymų. Mokslininkai vis dar nesuprato šio radijo signalo kilmės, tačiau jo kryptis ir šaltinis sutampa su 3I/ATLAS atvykimo regionu.
