2026 metų sausio 1-oji taps istorine data ne tik Bulgarijai, bet ir visai Europos Sąjungai – šią dieną šalis oficialiai prisijungs prie Euopos sąjungos, tapdama 21-ąja jos nare. Pasak ministro pirmininko Roseno Želazkovo, valstybė yra visiškai pasiruošusi priimti bendrąją valiutą. „Dirbame intensyviai, kad perėjimas prie euro būtų sklandus, skaidrus ir sėkmingas,“ – užtikrino premjeras po susitikimo su Europos Komisijos vicepirmininku Valdžiu Dombrovskiu Sofijoje.
Pasiruošimo procesas įžengė į paskutinį etapą – nuo lapkričio 1 d. pradėtos tiekti euro banknotų ir monetų siuntos bankams, paštams bei prekybos tinklams visoje šalyje. Tai ženklas, kad Bulgarijos finansų sistema yra technologiškai ir administraciškai pasirengusi dirbti eurų pagrindu.
Europos Centrinis Bankas nustatė pereinamojo laikotarpio taisykles
Europos Centrinis Bankas dar spalio viduryje patvirtino specialias pereinamojo laikotarpio nuostatas, skirtas užtikrinti sklandžią Bulgarijos finansinių institucijų integraciją į Eurosistemos minimaliojo rezervo sistemą. Nuo 2026 m. pradžios visos šalies finansų institucijos privalės laikytis bendrų eurozonos taisyklių dėl privalomųjų atsargų – tai ta pinigų dalis, kurią bankai turi laikyti centrinėje banke, siekdami užtikrinti sistemos stabilumą.
Iki vasario 10 dienos šios taisyklės bus įgyvendinamos palaipsniui. Tokia praktika jau buvo taikyta ankstesnėse euro zonos plėtros bangose, tad Bulgarijos integracija vyks pagal išbandytą modelį.
Informacinė kampanija stiprina visuomenės pasitikėjimą
Viena svarbiausių sąlygų sėkmingam euro įvedimui – visuomenės pasitikėjimas. Pasak ministro pirmininko Želazkovo, būtent to šiuo metu siekia valdžia. Nuo liepos 8 dienos, kai ES Taryba patvirtino tris paskutinius teisinius aktus, reikalingus euro įvedimui, Bulgarijoje surengta daugiau nei 420 informacinių susitikimų ir konferencijų visoje šalyje.
Kampanijos metu per televiziją, radiją ir socialinius tinklus gyventojams pateikiama išsami ir patikima informacija apie euro naudą, valiutos keitimo tvarką bei priemones, užtikrinančias kainų stabilumą. Sociologiniai tyrimai rodo, kad visuomenės pasitikėjimas euru nuosekliai auga.
Želazkovas pabrėžė, kad valdžia kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis siekia kuo aiškiau atsakyti į žmonių klausimus: „Bulgarijos gyventojai gali būti ramūs dėl savo santaupų – valstybė garantuos jų saugumą net ir pereinamuoju laikotarpiu.“
Sunkus kelias iki euro: politinės ir ekonominės kliūtys
Bulgarijos kelias į eurozoną nebuvo lengvas. Prieš metus šalis dar nebuvo pasirengusi – ją stabdė per didelė infliacija ir politinis nestabilumas. Per mažiau nei ketverius metus Bulgarijoje vyko net septyneri parlamento rinkimai, o tai kėlė klausimų dėl šalies politinės krypties ir gebėjimo įgyvendinti finansines reformas.
Nors dabartinė vyriausybė džiaugiasi pasiektu rezultatu, politinis sutarimas šiuo klausimu tebėra trapus. Prezidentas Rumenas Radevas ir keli nacionalistiniai judėjimai priešinasi euro įvedimui, teigdami, kad jis gali sukelti kainų šuolį ir sumažinti piliečių perkamąją galią. Jie įspėja apie vadinamąjį „kainų šoką“, kuris, jų manymu, gali sukelti nepasitenkinimą visuomenėje.
Tačiau ekonomistai šiuos nuogąstavimus vertina atsargiai. Euro įvedimas visose šalyse buvo lydimas trumpalaikių kainų svyravimų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje narystė eurozonoje suteikia stabilumo, skaidrumo ir didesnį investuotojų pasitikėjimą.
Ekonominiai kriterijai ir Bulgarijos pasiekimai
Norint įsivesti eurą, ES narės turi atitikti vadinamuosius Mastrichto kriterijus – išlaikyti infliaciją ne didesnę nei 1,5 procentinio punkto virš trijų žemiausią infliaciją turinčių šalių vidurkio, užtikrinti biudžeto deficitą ne didesnį nei 3 % BVP, stabilų valiutos kursą ir žemas ilgalaikes palūkanas.
Bulgarija šiuos reikalavimus ilgą laiką bandė pasiekti palaipsniui. Pastaraisiais metais jai pavyko stabilizuoti viešuosius finansus ir suvaldyti infliacijos tempą. Pasak vyriausybės, visos pagrindinės sistemos – nuo mokesčių iki pensijų apskaitos – jau pritaikytos dirbti su euru.
Taip pat skaitykite
Europos vienybės simbolis ir naujos galimybės
Bulgarijos įstojimas į eurozoną yra ne tik ekonominis, bet ir politinis žingsnis. Tai ženklas, kad šalis įtvirtina savo vietą bendroje Europos finansinėje erdvėje ir atsisveikina su laikinais sprendimais, kurie ją ilgai laikė už bendros valiutos ribų.
Narystė eurozonoje suteiks Bulgarijai prieigą prie didesnių investicijų, mažesnių skolinimosi kaštų ir didesnio finansinio saugumo. Gyventojams tai reikš paprastesnes keliones, aiškesnes kainas ir patogesnius atsiskaitymus.
Bulgarijos žingsnis link euro – tai ir vilties simbolis visoms šalims, kurios vis dar laukia savo eilės prisijungti prie eurozonos. Šiuo metu už jos ribų tebėra šešios ES valstybės: Lenkija, Švedija, Čekija, Vengrija, Rumunija ir Danija.
Euro įvedimo laukimas – su atsargiu optimizmu
Nors nuomonės dėl euro įvedimo Bulgarijoje išsiskiria, bendra kryptis aiški – šalis nori būti pilnavertė Europos ekonominės ir pinigų sąjungos narė. Likus mažiau nei metams iki euro įvedimo, šalyje vyrauja atsargus optimizmas: gyventojai laukia pokyčių, o valdžia žada, kad šie pokyčiai bus skaidrūs ir teisingi.
Sausio 1-ąją 2026-aisiais Bulgarijos piniginėse cirkuliuos nebe levai, o eurai. Tai bus ne tik valiutos keitimas – tai bus simbolinis žingsnis link tvirtesnio, labiau integruoto Europos ateities projekto.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
