Kai 1945 m. virš Hirošimos sprogo atominė bomba, viskas aplink virto pelenais. Tačiau tarp griuvėsių ir degėsių liko stovėti keli žaliuojantys medžiai – jie atgijo ir iki šiol auga. Tai buvo ginkmedžiai, vieni seniausių ir paslaptingiausių augalų Žemėje. Šie medžiai tapo vilties simboliu, įrodymu, kad gamta gali išlikti net po didžiausios žmonijos sukelto pragaro katastrofos.
Ginkmedis (lot. Ginkgo biloba) yra unikalus augalas, dažnai vadinamas gyvąja fosilija. Tai vienintelė išlikusi rūšis iš senovinės ginkmedinių augalų šeimos, gyvavusios dar prieš dinozaurų išnykimą. Mokslininkai spėja, kad šis medis egzistuoja daugiau nei 200 milijonų metų. Nors kilęs iš Kinijos, būtent iš Japonijos jis pateko į Europą XVIII amžiuje ir dabar auginamas beveik visame pasaulyje – nuo Azijos sodų iki Lietuvos parkų ir miestų alėjų.
Ginkmedis – reliktas iš senovės ir gamtos išlikimo stebuklas
Savo gimtinėje, rytinėje ir pietvakarinėje Kinijoje, ginkmedis yra nykstantis reliktas. Ilgą laiką buvo manoma, kad šis medis gamtoje jau nebeauga ir išliko tik todėl, kad vienuoliai šimtmečius jį prižiūrėjo šventyklose. Tik vėliau mokslininkai atrado du natūralius jo augimo regionus – Tianmu kalnuose rytų Kinijoje ir Dalou kalnuose pietvakariuose.
Į Japoniją ir Korėją ginkmedžiai atkeliavo XIII amžiuje, o į Europą – apie XVIII amžiaus vidurį. Šiandien jų galima pamatyti daugybėje šalių, taip pat ir Lietuvoje, kur jie sėkmingai prisitaikė prie mūsų klimato. Miestuose ginkmedžiai sodinami ne tik dėl įspūdingo grožio, bet ir dėl gebėjimo ištverti užterštą orą bei šaltas žiemas. Tai augalas, kuris iš tiesų moka išlikti.
Taip pat skaitykite
Ginkmedžio paslaptis – ilgaamžiškumas ir gyvybės jėga
Kinijoje ginkmedis laikomas nemirtingumo ir išminties simboliu. Ir tam yra pagrindo – šis medis gali gyventi tūkstančius metų. 2020 m. Kinijoje atliktas tyrimas parodė, kad net 667 metų ginkmedis vis dar auga taip pat aktyviai kaip jaunas augalas. Mokslininkai nustatė, kad jo DNR beveik nerodo senėjimo požymių – medis ir toliau gamina aktyvius fitochemikalus, kurie padeda apsisaugoti nuo ligų ir senėjimo procesų.
Tai tikras ilgaamžiškumo stebuklas. Skirtingai nei dauguma augalų, ginkmedis sensta itin lėtai – jo ląstelės ilgus šimtmečius išlaiko regeneracijos gebėjimą. Galbūt todėl jis išgyveno ne tik gamtos išbandymus, bet ir žmogaus sukeltus sprogimus.
Ginkmedžio kvapas – gamtos paradoksas
Nors ginkmedis žavi savo forma, atsparumu ir medicininėmis savybėmis, jis turi ir vieną keistą bruožą – kvapą. Tiksliau, jį skleidžia ne pats medis, o vaisiai, kurie subręsta ant moteriškų medžių. Jie atrodo tarsi mažos geltonos slyvos, tačiau jų aromatas – ne iš maloniųjų. Vaisių apvalkalas, vadinamas arilu, subrendęs išskiria sviesto rūgštį, kurios kvapas primena rūgštų pieną ar net sugedusį riebalą.
Būtent dėl šio kvapo miestų želdiniuose dažniausiai sodinami tik vyriški medžiai – jie nežydi vaisiais ir neskleidžia nemalonaus aromato. Vis dėlto, senovėje šie vaisiai buvo laikomi delikatesu – laukiniai gyvūnai juos valgydavo noriai, o kai kuriose Azijos šalyse iki šiol naudojami tam tikruose patiekaluose.
Ginkmedžio lapai – sveikatos šaltinis ir natūrali energija
Be abejo, ginkmedžio populiarumas šiandien labiausiai siejamas su jo gydomosiomis savybėmis. Iš dviskiaučių lapų gaminami ekstraktai, plačiai naudojami medicinoje ir kosmetikoje. Jie gerina kraujotaką, stiprina atmintį, padeda kovoti su nuovargiu ir koncentracijos stoka.
Lapų sudėtyje gausu fenolinių rūgščių, biflavonų, kvercetino ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios veikia kaip antioksidantai. Šios medžiagos neutralizuoja laisvuosius radikalus, lėtina senėjimo procesus ir stiprina smegenų veiklą. Nenuostabu, kad ginkmedis dažnai vadinamas „jaunystės medžiu“.
Gyvybės medis, augantis ir Lietuvos miestuose
Šiandien ginkmedžius galima pamatyti ir Lietuvoje – jie auga parkuose, prie universitetų, senamiesčiuose ir net privačiuose soduose. Tai ne tik dekoratyvinis augalas, bet ir gyvas priminimas apie gamtos jėgą. Nors pasaulis per šimtmečius smarkiai keitėsi, ginkmedis liko toks pats – tvirtas, kantrus ir orus.
Galbūt todėl jis dažnai laikomas medžiu, kuris jungia praeitį su dabartimi. Jis išgyveno dinozaurus, karus, atominį sprogimą ir klimato pokyčius. O šiandien, kai žmonija ieško būdų gyventi tvariau ir darniau su gamta, ginkmedis tampa tylia, bet iškalbinga pamoka – tik ištvermė, prisitaikymas ir ramybė leidžia išlikti.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
