Kiek kartų vegetaras turi atsakyti į klausimą — „Jūs tikrai nevalgote mėsos? Kodėl jums reikia taip vargti su maistu? Tai nėra normalu nevalgyti mėsos!”
Dabar galite drąsiai ignoruoti tokius žmones ir ramiai laikytis savo mitybos principų. Naujausi tyrimai parodė, kad žmonės, turintys aukštesnį intelektą, dažniausiai tampa vegetarais. Atlikę 11 pažinimo testų skirtingo amžiaus žmonėms, mokslininkai nustatė, kad vegetarai yra protingesni už mėsavalgius draugus.
Intelekto ir mitybos ryšys
Jungtinėje Karalystėje vaikų vystymosi tyrime dalyvavę respondentai, kurie sulaukę 42 metų buvo vegetarai, jau vaikystėje turėjo aukštesnį intelektą nei bendraamžiai, valgantys mėsą. Žmonių, kurie suaugę tapo vegetarais, intelekto koeficientas vaikystėje buvo daugiau nei 10 punktų didesnis nei tų, kurie išliko mėsėdžiais.
Tokie duomenys leidžia manyti, kad mitybos pasirinkimai gali būti susiję ne tik su vertybėmis ar įsitikinimais, bet ir su kognityviniais gebėjimais. Vegetarizmas dažnai reikalauja daugiau planavimo, žinių apie maisto sudėtį ir sąmoningo požiūrio į sveikatą, todėl šį kelią renkasi tie, kurie geba numatyti ilgalaikes pasekmes.
Empatija ir evoliucijos teorijos paaiškinimas
Yra dar viena evoliucijos psichologo Satoshi Kanazawos mokslinė teorija, kuri patvirtina ryšį tarp aukšto intelekto ir vegetarizmo. Be to, Satoshi Kanazawa teigia, kad tik labai aukštą empatijos lygį turintys žmonės gali pakeisti savo mitybos įpročius.
Protingiems žmonėms lengviau susidoroti su situacijomis, kurių nebuvo pirminėje aplinkoje. Mūsų protėviai nuolat susidurdavo su maisto trūkumu, o mes nuolat susiduriame su jo gausa. Protingi žmonės dažniau priima išmintingesnius sprendimus, susijusius su mityba, galvodami tiek apie savo pačių sveikatos problemas, tiek apie gyvūnų gerovę.
Kuo vegetariška mityba pranašesnė?
Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad vegetarai gali gauti pakankamai baltymų ir nevalgydami mėsos iš tokių produktų kaip daržovės, neskaldyti grūdai, lęšiai, pupelės, riešutai, sėklos, vaisiai ir sojos produktai. Tinkamai subalansuotoje vegetariškoje mityboje iš tikrųjų yra dvigubai daugiau baltymų, nei mums reikia!
Be to, tokia mityba padeda išvengti daugelio šiuolaikinių sveikatos problemų – nuo nutukimo iki širdies ir kraujagyslių ligų. Ji taip pat teigiamai veikia žarnyno mikroflorą, gerina nuotaiką ir suteikia daugiau energijos kasdienai.
Vegetarizmas ir smegenų veikla
Mokslininkai „British Medical Journal“ taip pat neseniai paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad vegetariška mityba, kurioje gausu vaisių ir daržovių, netgi gali padidinti smegenų galią! Tokie produktai aprūpina smegenis antioksidantais, vitaminais B grupės bei omega-3 riebalų rūgštimis, kurios svarbios neuronų veiklai.
Tuo pačiu metu mėsos valgytojai dažniau turi antsvorio, serga širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, vėžiu, jiems pasireiškia ir kitos rimtos sveikatos problemos. Tai rodo, kad subalansuota augalinė mityba gali būti naudinga ne tik kūnui, bet ir protui.
Mėsa – natūralus energijos ir maistinių medžiagų šaltinis
Vis dėlto negalima pamiršti, kad mėsa taip pat turi daug vertingų savybių, ypač kai ji vartojama saikingai ir pasirenkami liesesni variantai. Mėsoje gausu aukštos kokybės baltymų, kurie būtini raumenų augimui ir atstatymui. Joje taip pat yra geležies, cinko, vitamino B12 ir kitų medžiagų, kurias iš augalinės mitybos gauti sunkiau.
Vitaminas B12, kurio beveik nėra augaliniuose produktuose, yra būtinas nervų sistemos veiklai ir kraujo gamybai. Be jo organizmas gali pradėti jausti nuovargį, koncentracijos sutrikimus ar net depresijos požymius. Todėl mėsos valgymas, ypač subalansuotoje mityboje, gali padėti palaikyti gerą savijautą ir energijos lygį.
Saikingumo ir pusiausvyros principas
Svarbiausia ne pasirinkti vieną pusę – vegetarai prieš mėsėdžius, o rasti pusiausvyrą. Saikingas liesos mėsos, žuvies ir augalinės kilmės produktų derinimas padeda aprūpinti organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Net daugelis gydytojų pabrėžia, kad ne tiek svarbu „ką valgome“, kiek „kaip valgome“.
Svarbu atkreipti dėmesį į porcijų dydį, maisto kokybę ir jo įvairovę. Tiek mėsos, tiek daržovių mėgėjai gali gyventi sveikai, jei mityba paremta saiku, atsakingumu ir sąmoningumu.
Poveikis aplinkai ir atsakingas pasirinkimas
Mūsų pasaulis tiesiog negali susidoroti su dabartiniu mėsos suvartojimo tempu. Apie 30% viso ledu nepadengto žemės paviršiaus naudojama viščiukams, kiaulėms ir raguočiams maitinti, kuriuos paskui mes valgome. Mėsos gamybos plėtra, beje, jautiena yra didžiausia to kaltininkė, per pastaruosius du dešimtmečius buvo pagrindine miškų kirtimo priežastimi.
Vegetariška mityba – tai ne tik asmeninės sveikatos pasirinkimas, bet ir būdas prisidėti prie tvaresnės planetos. Kiekvienas atsisakytas mėsos patiekalas mažina vandens, žemės ir energijos išteklių naudojimą bei prisideda prie švaresnės aplinkos.
Išvada: mąstykite ir rinkitės sąmoningai
Nepaisant to, kokį mitybos būdą pasirinksite, tikrai verta pasitelkti savo intelektą, kad neigiamas valgymo įpročių poveikis būtų kuo mažesnis. Pasistenkite nepataikauti savo užgaidoms, o valgyti taip, kad būtų naudinga tiek jums, tiek aplinkai. Sąmoningas mitybos pasirinkimas gali būti vienas iš paprasčiausių, bet svarbiausių žingsnių į sveikesnį, išmintingesnį gyvenimą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
