2011 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė straipsnį, kuriame triukšmas vadinamas šių laikų maru. Teigiama, kad triukšmas yra labai žalingas žmogaus sveikatai, todėl svarbu sąmoningai ieškoti tylos ir ramybės.
Deja, dauguma mūsų net ir namuose negali džiaugtis viešpataujančia tyla… Čia įvairių garsų tikrai nestinga: įsijungiame kompiuterį, televizorių, radiją, įvairius buitinius prietaisus, ir t.t. Jei nusprendžiame išeiti į miestą, čia susiduriame su visa garsų gama: kalbantys žmonės, skambanti muzika, ir t.t.
Kaip triukšmas veikia mūsų kasdienę savijautą
Nuolatinis triukšmas sukelia ilgalaikį stresą, kuris pamažu kaupiasi ir gali silpninti imuninę sistemą. Mokslininkai pažymi, kad triukšmingoje aplinkoje gyvenantys žmonės dažniau jaučia nerimą, tampa mažiau susikaupę ir greičiau pavargsta. Iš pradžių tai atrodo nepastebima, tačiau ilgainiui pakitusi emocinė būsena ima veikti ir fizinę savijautą.
Be to, triukšmas veikia ir mūsų miego kokybę. Net jei nemiegame visiškai tyliai, per didelis foninis triukšmas trukdo giliems miego ciklams. Žmonės gali net nepastebėti, kad dažnai prabunda, tačiau ryte jaučia išsekimą, įtampą ar sunkiau susikaupia. Todėl ramesnė aplinka vakare ir naktį tampa būtina norint atkurti jėgas.
Taip pat skaitykite
Tylos poveikis smegenų veiklai
2013 m. atliktame tyrime, kuris buvo paskelbtas žurnale „Brain, Structure and Function“, buvo tiriamas triukšmo poveikis laboratorinėms pelėms. Tyrimo rezultatai buvo tiesiog stulbinantys. Pelės, kurioms kasdien buvo taikomi 2 valandų „tylos seansai“, gamino naujas hipokampo ląsteles (hipokampas yra atsakingas už atmintį, emocijas ir mokymąsi).
Mokslininkai tvirtina, kad tai – puikiai funkcionuojantys neuronai, kurie ženkliai prisideda prie geresnės psichinės sveikatos. Trumpai tariant, tyla gali išgydyti smegenų pažeidimus.
Tylos nauda kūnui ir emocinei gerovei
Tai – dar ne viskas. Mokslininkai padarė išvadą, kad didelis triukšmo lygis naujagimių intensyviosios terapijos skyriuose sukelia aukštą kūdikių kraujospūdį, miego sutrikimus ir širdies darbo disbalansą.
2006 m. žurnale „Heart“ buvo paskelbtos tyrimo išvados, kad dvi tylos minutės veikia geriau nei „atpalaiduojančios“ muzikos klausymasis.
Kodėl verta įsileisti tylą į kasdienybę
Būtent todėl kasdien vertėtų sąmoningai ieškoti tylos. Jei pakankamai laiko praleisime ramioje aplinkoje, tai padės pagerinti atminti ir padidinti produktyvumą.
Tyla taip pat leidžia kūnui pereiti į natūralią regeneracijos būseną. Nors mums gali atrodyti, kad nieko neveikiame, iš tikrųjų tylos metu organizmas pradeda tvarkyti vidinius procesus – mažėja širdies ritmas, stabilizuojasi kvėpavimas, normalizuojasi hormonų veikla. Ramybė tampa savotišku vidiniu “restartu”.
Praktiniai būdai susikurti daugiau tylos
Norint patirti tylos naudą, nebūtina ją rasti visiškoje izoliacijoje. Kartais pakanka kelių paprastų pokyčių – telefono išjungimo vakarais, beprasmių foninių garsų atsisakymo ar kelių minučių pasivaikščiojimo gamtoje. Net trumpi tylos tarpai dienos metu sukuria pastebimą skirtumą emocinei ir psichologinei savijautai.
Vertinga susikurti ir mažus ritualus: rytą pradėti be ekranų, darbo metu daryti trumpas pauzes be garso stimulų, o vakare leisti sau pabūti tyloje bent kelias minutes. Šie įpročiai padeda atgauti vidinę pusiausvyrą ir sumažinti nuolatinį skubėjimo pojūtį.
Taip pat skaitykite
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
