Šiandieniniame pasaulyje, pilname nerimą keliančių naujienų ir nuolatinio streso, žmonės dažnai patiria reiškinį, kurį psichologai vadina tuneliniu mąstymu. Tai būsena, kai viena problema ar emocija užgožia visą kitą gyvenimą. Sužinoti, kas tai yra ir kaip laiku ištrūkti iš šio spąsto, pataria šeimos ir holistinę psichologiją praktikuojanti ekspertė Anna Bogomolets.
Tunelinis mąstymas gali paveikti kiekvieną iš mūsų – nuo kasdienių darbų iki santykių. Svarbu atpažinti ženklus ir žinoti, kaip grąžinti protą į plačią perspektyvą.
Kas yra tunelinis mąstymas?
Psichologė paaiškina, kad tunelinis mąstymas panašus į žiūrėjimą pro raktelio skylutę. Matote tik siaurą tikrovės juostą, kur egzistuoja viena problema, baimė ar užduotis, o visas likęs pasaulis tarsi išnyksta.
„Ar kada nors sėdėjote virtuvėje su puodeliu arbatos, bet nė nesugebėjote jos paragauti? Ar kažkas kalbėjo, o jūs linkčiojote, negirdėdami nė žodžio? Galvoje sukasi tik viena mintis – problema ar klausimas. Pasaulis susitraukia į siaurą juostą ir atrodo, kad nieko daugiau nėra. Tai ir yra tunelinis mąstymas“, – paaiškina Anna Bogomolets.
Ši būsena atsirado iš senovinių smegenų mechanizmų: kai mūsų protėviai jausdavo pavojų, jie sutelkdavo dėmesį tik į grėsmę, kad išgyventų. Šiandien tas pats mechanizmas dažnai veikia prieš mus.
Kaip atpažinti, kad esate „tunelyje“
Pagrindinis ženklas – jausmas, kad esate įstrigę. Mintys sukasi ratu, širdis daužosi greičiau, o kiti dalykai atrodo nereikšmingi.
„Jei pajutote tokius jausmus, tai reiškia, kad jūsų smegenys įjungė „tunelio“ režimą“, – pabrėžia psichologė.
Kaip ištrūkti iš spąstų
„Veiksmingiausias būdas – žengti mažą žingsnį į šoną“, – pataria ekspertė. Tai gali būti bet koks veiksmas, grąžinantis jus į dabarties momentą:
- Sustokite ir paklauskite savęs: „Ką dar turiu savo gyvenime šiuo metu, be šios problemos?“
- Užrašykite visas mintis ant popieriaus – tai padeda išlaisvinti galvą.
- Išeikite į lauką, pažvelkite į dangų, klausykitės paukščių giedojimo ar vaikų juoko.
„Šie paprasti veiksmai kaip uždegta žvakė tamsiame koridoriuje – staiga pamatai, kad durys į išorę visada buvo šalia“, – sako Anna Bogomolets.
Kodėl svarbu žinoti apie tunelinį mąstymą
Supratimas apie šį mechanizmą ne tik sumažina stresą, bet ir atkūrė mūsų pasirinkimo laisvę. Išėję iš „tunelio“ vėl galime matyti ne tik problemą, bet ir galimybes, grožį bei palaikymą kasdieniuose dalykuose.
Tunelinis mąstymas yra natūrali smegenų reakcija į stresą, tačiau pavojinga ilgai jame likti. Svarbu laiku atpažinti šią būseną ir žengti net mažą žingsnį šonu, kad vėl pajustumėte gyvenimą visame jo pilnatvėje.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
