Kiviai – tai iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingi vaisius, tačiau jo nauda organizmui yra labai didelė. Kultūrinė kivių įvairovė atsirado kiek daugiau nei prieš 30 metų ir labai greitai išpopuliarėjo visame pasaulyje. Taigi, ką šiandien žinome apie kivius?
Šio vaisiaus gimtinė yra Šiaurės Kinija, jei konkrečiau – Jangdzės upės slėnis. Maždaug prieš 100 metų šis tik Azijoje natūraliai augęs vaisius buvo kietas ir praktiškai nevalgomas. Tuo metu vietiniai jį vadino „beždžionių persiku“ ir augino tik kaip dekoraciją. Daugelyje regionų jis buvo laikomas egzotika ir nebuvo įtrauktas į kasdienę mitybą.
Galiausiai, Naujosios Zelandijos selekcininkų pastangomis, šis vaisius tapo toks, kokį žinome šiandien. Naujoji Zelandija jį pavadino „kivi“ pagal vietinę paukščių rūšį, o vaisiaus populiarumas pasaulyje sparčiai augo dėl savo skonio ir maistinės vertės. Šiuo metu kiviai auginami ir eksportuojami į daugelį pasaulio šalių, kur jie tapo įprasta mitybos dalimi.
Kivių nauda organizmui
Kiviuose yra du kartus daugiau vitamino C nei apelsinuose. Viename dideliame kivi vaisiuje yra visa suaugusio žmogaus vitamino C paros norma. Tai itin svarbu imuninei sistemai, nes vitaminas C stiprina organizmo apsaugines funkcijas, padeda greičiau atsistatyti po peršalimo ligų ir skatina žaizdų gijimą.
Bet šie vaisiai neatsilieka ir kitų vitaminų ir maistinių medžiagų kiekiu. Juose gausu A, B, E, B2, B3, B6 grupės vitaminų, beta karotino, folio rūgšties, magnio, geležies, kalio, fosforo, organinių rūgščių, pektinų, skaidulų, flavonoidų. Būtent todėl daugelis profesionalių sportininkų kivius naudoja kaip atkuriamąjį ir stimuliuojantį maistą. Šie vaisiai gerina energijos apykaitą, mažina nuovargį ir skatina raumenų atsistatymą po intensyvios fizinės veiklos.
Kiviai taip pat turi augalinio fermento aktinidino, kuris prisideda prie geresnio baltymų pasisavinimo iš kitų maisto produktų. Dėl šios savybės kiviai dažnai derinami su pieno produktais ar mėsa, nes tai padeda greičiau įsisavinti reikalingas maistines medžiagas. Laukinis kivių protėvis „beždžionių persikas“ taip pat buvo plačiai naudojamas senovės Kinijoje kaip afrodiziakas, manoma, kad jis skatino energiją, gyvybingumą ir bendrą organizmo tonusą.
Kiviai kiekvieną dieną
Jei per dieną suvalgysite 2–3 kivius, po 28 dienų nuo kraujagyslių sienelių pradės nykti cholesterolio apnašos. Šis poveikis sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei padeda palaikyti normalų kraujospūdį.
Po 2-3 mėnesių tokios dietos, kraujagyslės visiškai išsivalys. O jei ir toliau reguliariai valgysite kivius, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažės praktiškai iki nulio. Reguliarus kivių vartojimas taip pat gali pagerinti kraujo mikrocirkuliaciją, padėti išvengti kraujo krešulių ir palaikyti sveiką širdies raumenį.
Be to, kiviai skatina virškinimo sistemą – jie mažina pilvo pūtimą, gerina žarnyno mikroflorą ir padeda kovoti su vidurių užkietėjimu. Tai ypač naudinga žmonėms, turintiems jautrų skrandį arba besilaikantiems sveikos mitybos principų.
Kaip tinkamai vartoti kivius
Svarbu paminėti, kad kivius reikia vartoti saikingai, mat per didelis jų kiekis gali sukelti alerginę reakciją ir viduriavimą. Alerginės reakcijos dažniausiai pasireiškia odos bėrimais, niežuliu ar dilgčiojimu burnoje, todėl pirmą kartą valgyti rekomenduojama tik po mažesnes porcijas.
Be to, jei norite iš kivių gauti didžiausią naudą, juos reikia valgyti su odele. Žinoma, pirmiausią ją tinkamai nuplovus. Odelė yra ypač turtinga antioksidantais ir skaidulomis, kurios prisideda prie lėtesnio cukraus įsisavinimo kraujyje ir ilgalaikio sotumo pojūčio.
Kivius taip pat galite laikyti ilgą laiką. Suvyniojus juos į popierių ir padėjus šaldytuve, vaisių nokimo procesas stipriai sulėtės. O jei atvirkščiai, norite juos kuo greičiau sunokinti, tuomet paprasčiausiai palikite juos atvirame inde kambario temperatūroje. Tokiu būdu kiviai išlaikys savo maistines savybes, skonį ir aromatą kelias savaites, suteikdami puikų priedą pusryčiams, salotoms ar desertams.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
