Dirbtinis intelektas įsiveržė į mūsų profesinę kasdienybę taip greitai, kad daugelis sričių nespėjo net pasiruošti. Nuo biuro užduočių iki programavimo sprendimų – AI šiandien gali sukurti beveik bet ką. Tačiau kartu su neįtikima pažanga atsirado ir naujų problemų. Viena jų itin aiškiai išryškėjo Japonijoje, kur vidutinio dydžio žaidimų kūrimo studija pastebėjo nerimą keliantį reiškinį: kandidatai pradėjo piktnaudžiauti generatyviniais įrankiais, siekdami įsidarbinti menininkų pozicijose. Melagingai pateikti „savo darbai“ buvo tokie įspūdingi, kad atrodė neįmanoma jų nepastebėti. Visgi tikroji tiesa išaiškėjo jau po pirmųjų darbo savaičių.
Dirbtinis intelektas: pagalbininkas ar pavojingas apsimetėlių įrankis?
AI šiandien gali sukurti nuostabiai tikroviškus paveikslus, konceptus, personažus ir net sudėtingas kompozicijas. Žaidimų industrijoje tai sukėlė dviprasmišką reakciją. Vieni kūrėjai jį laiko revoliuciniu įrankiu, kuris leis greičiau kurti, testuoti ir pristatyti idėjas. Kiti – baiminasi, kad dėl to praras darbą profesionalai, o riba tarp autentiško meno ir automatinės produkcijos išnyks.
Tačiau Japonijoje įvyko dar rimtesnė situacija. Keli kandidatai, pretendavę į kompiuterinės grafikos pareigas, pradėjo pateikti įspūdingus portfelius, sudarytus… ne iš savo darbo, o iš dirbtinio intelekto sugeneruotų kūrinių. Iš pirmo žvilgsnio tokie darbai atrodė itin profesionalūs – išdailinti, techniškai taisyklingi, ryškaus stiliaus. Tokių rezultatų neretai nepasiekia net kelerių metų patirtį turintys grafikos menininkai.
Įmonė, tikėdamasi rasti talentingus kūrėjus, priėmė kai kuriuos iš jų į darbą. Ir čia prasidėjo tikrosios problemos.

Tikrovė atsiskleidė skaudžiai: pasirodė, kad „talentai“ nemoka pagrindų
Vos kelios savaitės po įdarbinimo atskleidė visišką kandidatų nekompetenciją. Žmonės, kurie teigė sukūrę virtuoziškus darbus, nesugebėjo atkurti nė trečdalio to lygio, kurį demonstravo savo CV. Kai kuriems nepavyko atlikti net elementarių užduočių, tuo tarpu CV pateikti paveikslai atrodė tarsi iš profesionalių parodų katalogo.
HR specialistai greitai suprato, kad dirbtinio intelekto įrankiai buvo panaudoti kaip neteisinga priemonė karjeros siekiams. Kandidatai įvesdavo trumpas komandas, generuodavo įspūdingus paveikslus ir vėliau juos pristatydavo kaip savo originalų meną. Tai ne tik neetiška, bet ir pavojinga: tokie „specialistai“ gali sugadinti projektus, sulėtinti komandų darbą ir sukelti finansinių nuostolių.
Todėl įmonė nusprendė imtis griežtų priemonių.
Vienas sprendimas, kuris viską pakeitė: tiesiogine prasme piešti vietoje
Kaip rašo „Daily Shinko“, įmonė įvedė naują taisyklę visiems, kurie kandidatuoja į menines ar kompiuterinės grafikos pozicijas. Interviu metu kiekvienas kandidatas turi vietoje sukurti konkretų kūrinį. Ne teoriją, ne skaitmeninį eskizą, ne pateiktą failą – o realų darbą, kurį komisija gali vertinti čia ir dabar.
Šis sprendimas akimirksniu išryškina tikrus profesionalus ir atskiria juos nuo žmonių, kurie moka tik įvesti komandas į AI generatorių. Piešimas gyvai parodo:
- kūrybinį mąstymą,
- techninius įgūdžius,
- stiliaus nuoseklumą,
- gebėjimą dirbti spaudžiant terminams.
Dirbtinis intelektas gali padėti, bet jis negali pakeisti tikro žmogaus kūrybos proceso, kuriame svarbus ne tik rezultatas, bet ir kelias iki jo.
Patikima, bet ne tobula: naujoji sistema turi ir trūkumų
Nors naujoji atrankos praktika veiksminga, ji turi vieną ryškų minusą – laiko sąnaudas. Kokybiškas meno kūrinys dažnai reikalauja valandų ar net dienų darbo. Todėl pokalbio metu galima vertinti tik ribotą dalį gebėjimų: eskizo struktūrą, mąstymo logiką, techninį išmanymą, tačiau ne galutinį, išbaigtą rezultatą.
Tai ženkliai apsunkina įdarbinimo procesą ir prailgina atrankas, tačiau įmonės vadovai mano, kad verta aukoti laiką dėl vieno tikslo – užtikrinti, jog į komandą ateina tikri specialistai, o ne apsimetėliai. Pasak jų, vien šis metodas jau padėjo išvengti kelių akivaizdžių klaidų.

Ar tai taps nauju standartu visame pasaulyje?
Vis daugiau įmonių svarsto, kaip kovoti su netikrais portfeliais. Dirbtinis intelektas tampa vis sudėtingesnis, o sugeneruoti kūriniai – vis panašesni į žmogaus sukurtus. Todėl Japonijos studijos sprendimas gali tapti tam tikru pavyzdžiu ir kitoms šalims. Vizualinės kūrybos industrijoje gyvo piešimo testai greičiausiai taps įprasta praktika, o AI darbai – tik papildoma priemonė idėjoms generuoti, o ne būdas paslėpti realių įgūdžių trūkumą.
Kol AI vystosi sparčiau nei įstatymai ar etikos standartai, tokie praktiniai sprendimai atrodo vienintelė išeitis. Ir šiuo atveju Japonija vėl parodė gebėjimą greitai reaguoti į naujus technologinius iššūkius.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.