Kava Lietuvoje – jau seniai ne tik rytinis ritualas. Tai kultūra, potyris ir net savotiška terapija. Vos pabudę renkame pupeles iš mažųjų skrudintojų, eksperimentuojame su skirtingais regionais ir būdais, o kavos virimo procesas tampa tokia pat svarbia dienos dalimi, kaip ir pats pirmasis gurkšnis. Tačiau neseniai paskelbti Norvegijos mokslininkų tyrimo rezultatai parodė, kad mūsų mylimas gėrimas turi ir kitą pusę – priklausomai nuo to, kaip jį ruošiame, kava gali būti tiek širdies draugė, tiek tyli priešė.
Kodėl kava domina mokslininkus?
Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka viena dažniausių ankstyvos mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Nenuostabu, kad mokslininkai akylai tiria net menkiausius įpročius, galinčius turėti įtakos mūsų kraujotakos sistemai. Universitetų laboratorijose tiriama viskas – nuo maisto raciono iki miego trukmės, tad perspektyva, jog kasdienė kava taip pat gali būti svarbi, atrodo visiškai logiška.
Norvegijos Tromsės universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kokia kava yra palankiausia širdžiai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 21 tūkst. žmonių nuo 40 metų amžiaus (vidutinis dalyvių amžius – 56 metai). Vertinta ne tik jų mityba, kūno svoris, fizinis aktyvumas ar žalingi įpročiai, bet ir tai, kiek bei kokios kavos jie geria. Tyrėjai pastebėjo ryškius skirtumus tarp vyrų ir moterų, o taip pat tarp įvairių kavos ruošimo būdų.
Kavos ruošimo būdas – slapta sveikatos formulė
Nors daug kas mano, kad juoda kava be cukraus yra savaime sveikesnis pasirinkimas, tyrimas atskleidė: ne gėrimo spalva ar stiprumas lemia poveikį širdžiai, o tai, kaip kava paruošiama.
Įprastais būdais ruošta kava – tokia kaip turkiška, iš moka kavinuko ar tiesiog užplikoma verdančiu vandeniu – turi daugiau natūralių organinių junginių, vadinamų kafestoliu ir kahveoliu. Būtent jie didina „blogojo“ cholesterolio bei trigliceridų kiekį kraujyje. Panašiai veikia ir kava iš kai kurių spaudimo ar lašinių kavos aparatų.
Svarbiausias atradimas tyrime – espresso mylėtojams gali tekti susimąstyti. Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kasdien išgeriantys 3–5 espresso porcijas, turi aukštesnį blogojo cholesterolio lygį nei visiškai kavos negeriantys žmonės. Moterys vidutiniškai fiksavo 0,09 mmol/l padidėjimą, o vyrams šis rodiklis siekė net 0,16 mmol/l.
Tai nereiškia, kad espresso reikėtų skubiai atsisakyti, tačiau faktas akivaizdus: jo poveikis kraujotakai – stipresnis nei bet kada buvome linkę manyti.
Filtruota kava – širdies draugė
Vis dėlto yra ir gera žinia. Tiems, kurie nori mėgautis kava be rizikos širdžiai, mokslo atsakymas vienareikšmis – filtruota kava. Šio gėrimo ruošimo metu naudojamas popierinis filtras, kuris sulaiko nepageidaujamus junginius, tokius kaip kafestolis ir kahveolis. Tai viena iš nedaugelio kavos rūšių, kuri, kaip rodo tyrimai, nedidina cholesterolio ir netgi gali veikti palankiai.
Filtruota kava dažnai laikoma „švelnesne“, tačiau jos nauda – itin praktiška: širdies ligomis sergantiems pacientams tai saugiausias variantas, o sveikiems žmonėms – puikus kasdienis pasirinkimas.
Ar verta gerti kavą?
Be abejo, taip – jei tik laikomasi saiko. Kava yra vienas turtingiausių natūralių antioksidantų šaltinių, o saikingas jos vartojimas (apie 2–3 puodeliai per dieną) siejamas su gausybe teigiamų poveikių:
- spartina medžiagų apykaitą,
- gerina atmintį ir dėmesio koncentraciją,
- mažina 2 tipo diabeto riziką,
- gerina nuotaiką,
- skatina žarnyno veiklą,
- gali mažinti neurodegeneracinių ligų riziką.
Vis dėlto verta žinoti, kokią kavą renkame. Jei kasdien įpratote gerti daug espresso, turkišką ar moka kavinuko kavą, galbūt laikas atrasti filtruotos kavos privalumus. Skonis gali būti kitoks, tačiau jūsų širdžiai tai bus geriausia dovana.
Ar tyrimo rezultatai tinka lietuviams?
Lietuvoje kavos kultūra sparčiai artėja prie Skandinavijos tendencijų – vis daugiau žmonių renkasi kokybiškas pupeles, investuoja į kavos aparatus ir mokosi profesionaliai ruošti gėrimą namuose. Todėl Norvegijos mokslininkų išvados mums itin aktualios: kuo daugiau žmonių renkasi stiprią ir riebesnių junginių turinčią kavą, tuo svarbiau suprasti jos poveikį sveikatai.
Taip pat skaitykite
Tai nereiškia, kad turime atsisakyti mėgstamo gėrimo. Tai tik priminimas, kad kiekvienas gurkšnis gali būti dar naudingesnis, jei ruošimo būdą pasirenkame apgalvotai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
