Padažnėjęs širdies susitraukimų dažnis daugeliui žmonių sukelia nerimą, ypač tuomet, kai reiškinys pasirodo staiga ir be aiškios priežasties. Širdies ritmui įtakos turi daugybė veiksnių – nuo fizinio aktyvumo iki emocinio streso ar net menko temperatūros pakilimo. Vis dėlto, kai greitas pulsas tampa dažnas palydovas, tai gali signalizuoti apie rimtesnę būklę – tachikardiją. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra tachikardija, kodėl ji išsivysto ir kaip sumažinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Kas yra tachikardija ir kodėl ji pavojinga
Tachikardija vadinama būklė, kai širdies ritmas viršija 90 dūžių per minutę. Širdis ima dirbti greičiau nei turėtų, todėl pablogėja kraujo siurbimo funkcija, o organams ima trūkti deguonies. Tai gali tapti nepalankiu prognostiniu požymiu ir, negydoma, lemti rimtesnes komplikacijas. Tachikardija gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau vyresni nei 60 metų žmonės yra žymiai didesnėje rizikos grupėje.
Dažniausios tachikardijos priežastys
Greitą širdies ritmą gali sukelti tiek visiškai fiziologiniai, tiek patologiniai veiksniai. Tarp dažniausių priežasčių minimi širdies raumens pažeidimai, širdies ir kraujagyslių ligos, įgimtos ydos, anemija ar hipertiroidizmas. Taip pat įtakos turi kofeino turintys gėrimai, alkoholis, rūkymas, fizinis krūvis ir karščiavimas. Net emocinis stresas, nerimas ar miego trūkumas gali paskatinti širdį plakti greičiau. Visi šie veiksniai priverčia organizmą dirbti intensyviau, todėl širdis reaguoja didindama ritmą.
Tachikardijos simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį
Dažnas pulsas trikdo normalų kraujo tiekimą į audinius, todėl atsiranda tokie simptomai kaip silpnumas, galvos svaigimas, oro trūkumas ar spaudžiantis krūtinės skausmas. Kraujospūdis gali nukristi, o žmogus pasijunta prastai net ramybės būsenoje. Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos neretai vystosi tyliai, be aiškių požymių, todėl reguliarūs profilaktiniai tyrimai yra būtini, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
Kada būtina kreiptis į gydytoją ir kaip apsaugoti širdį
Jeigu greitas širdies plakimas pasireiškia be priežasties, būtina pasitarti su gydytoju. Tikslūs tyrimai leidžia išvengti rimtų komplikacijų, o staiga pajutus stiprų krūtinės skausmą ar kvėpavimo sutrikimus, reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą. Gydytojai taip pat pabrėžia, kad gyvenimo būdas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių išvengti tachikardijos. Reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas, sveika mityba, optimalus kūno svoris ir streso valdymas ženkliai sumažina širdies ritmo sutrikimų riziką. Net tokios paprastos praktikos kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai gali padėti normalizuoti širdies darbą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.