Kai geopolitinis klimatas vėl sparčiai keičiasi ir karinės grėsmės Europoje didėja, viena šiaurės šalis tapo pavyzdžiu, kaip sistemingas pasiruošimas gali suteikti ne tik saugumo jausmą, bet ir realias galimybes išgyventi net pačius dramatiškiausius scenarijus. Kalbame apie Suomiją – šalį, kurioje kasdieniai objektai ir infrastruktūra yra apgalvoti taip, kad, kilus krizei, jie taptų civilinės gynubos bastionais. Šis tekstas atskleidžia, kaip Suomija ruošiasi „paskutiniam bandymui“ ir ką tai reiškia šiandienos pasaulio kontekste.
Tikro pasiruošimo pamokos – ne tik teorija
Tuo metu, kai daugelyje Europos šalių pasiruošimas rimtiems konfliktams dažnai lieka politinių debatų tema, Suomijoje saugumas yra kasdienio gyvenimo dalis. Tai nėra vien teorinė diskusija ar retorika spaudoje – tai apčiuopiami sprendimai ir praktiniai sprendimai, kurie realiai stiprina šalies atsparumą net tokioms ekstremalioms situacijoms, kaip branduolinis sprogimas.
Vienas iš ryškiausių šios strategijos simbolių – civilinės gynybos tinklas po žeme, apimantis tūkstančius specialiai parengtų įrenginių. Šios didžiulės patalpos, kurios oficialiai naudojamos kasdienėms veikloms – pavyzdžiui, baseinams, sporto salėms ar mokykloms – pagal iš anksto numatytus planus gali būti per kelias dienas transformuotos į apsaugos nuo branduolinio sprogimo ir kitų grėsmių vietas.
Nuo sporto salių iki saugių bunkerių
Vienas iš labiausiai šokiruojančių faktų yra tai, kad daugelyje miestų esantys objektai, kuriuos vietiniai gyventojai kasdien lanko kaip įprastas laisvalaikio zonas, yra specialiai parengti veikti kaip apsauginės erdvės krizių atveju. Pavyzdžiui, baseino ar sporto salės patalpos gali būti per 72 valandas uždarytos ir paruoštos veikti kaip hermetiška, apsaugota zona.
Tokie pokyčiai nėra tik formalumas – jie reikalauja išankstinio planavimo, logistikos ir, svarbiausia, visuomenės supratimo. Miestų infrastruktūra yra integruota į civilinės gynybos planus taip, kad netoli gyvenančios bendruomenės turi galimybę greitai pereiti į saugumo režimą, jei reikėtų reaguoti į realią grėsmę.
Techninės detalės – kaip veikia apsauga?
Suomių civilinės gynybos strategija yra paremta techniniais sprendimais, kurie gali apsaugoti gyventojus nuo sprogimo bangos, radioaktyvaus pavojų ir kitų pasekmių. Specialūs filtracijos ir ventiliacijos įrenginiai užtikrina, kad uždarose patalpose oras išliktų švarus net tuo atveju, jei išorėje vyktų cheminiai ar radioaktyvūs pavojai.
Be to, šie objektai turi techninį pasirengimą apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų, kurie galėtų atsirasti dėl netoliese įvykusios detonacijos. Visa sistema yra suprojektuota taip, kad išliktų funkciškai nepriekaištinga tiek trumpalaikėse krizinėse situacijose, tiek ilgesnį laiką trunkančiose ekstremaliose sąlygose.
„72 valandų taisyklė“ – kas kiekvienam piliečiui žinoti
Šalis taip pat skatina gyventojus elgtis savarankiškai pirmosiomis kritinėmis valandomis po krizės pradžios. Oficialios gairės ragina žmones pasiruošti išgyventi bent 72 valandas be pagalbos iš šalies – turėti pakankamai vandens, maisto, vaistų ir baterijų. Tokios rekomendacijos remiasi realistiška prielaida, kad pirmosios dienos bus pačios sudėtingiausios pagalbos tarnyboms ir socialinėms struktūroms organizuoti.
Vienas iš svarbiausių elementų šiame pasiruošime yra analoginiai radijo ryšio įrenginiai. Jie naudojami kaip informacijos priemonė tuo metu, kai internetas ir mobilus ryšys gali būti neveiksnūs arba sutrikę. Toks paprastas, bet veiksmingas sprendimas rodo gilų supratimą apie tai, kokios problemos gali kilti šiuolaikiniame karo ar krizės kontekste.
Platesnė strategija – ne tik bunkeris po žeme
Suomių pasiruošimo strategija nėra ribojama vien apsauginių patalpų tinklu. Šalis taip pat yra sukaupusi didžiules strateginių atsargų rezerves – tiek maisto, tiek kuro, tiek kitų gyvybiškai svarbių išteklių. Pavyzdžiui, rezervo grūdų kiekis leidžia šaliai išgyventi pagal įprastą vartojimo ritmą net iki devynių mėnesių be įprasto tiekimo.
Šis sprendimas remiasi ne tik logika „turėti ką valgyti“, bet ir strategine vizija, kad nepriklausomybė nuo importo yra kertinis saugumo elementas tokiose situacijose, kai tarptautiniai tiekimo tinklai gali būti sutrikdyti arba nutrūkę dėl geopolitinių priežasčių.
Istorijos pamokos – kodėl Suomija pasiruošė taip rimtai
Tokio lygio pasiruošimas neturi vienos pradžios ar staigaus sprendimo. Suomijos pasiruošimo istorija yra glaudžiai susijusi su šalies istorine patirtimi – ypač su patirtimi iš Antrojo pasaulinio karo ir sovietų invazijų laikotarpio. Šios traumos ir patirtys padėjo formuoti visuomenės požiūrį į saugumą ir kolektyvinį pasiruošimą.
Taip pat skaitykite
Galima sakyti, kad šiomis dienomis Suomijos visuomenė yra viena iš labiausiai „atsparių“ Europos tautų, kai kalbama apie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms – nuo naturalių stichijų iki branduolinių grėsmių.
Išvados – ar tai tik paranoja ar realus sprendimas?
Kai kurie gali pavadinti tokią sistemą perdėta arba net bauginančia. Tačiau faktai rodo, kad šiuolaikinės geopolitinės grėsmės – nuo NATO sienų griežtėjimo iki karo Ukrainoje – verčia valstybes permąstyti savo civilinės gynybos planus. Suomijos pavyzdys rodo, kad pasiruošimas nėra panika, bet racionalus atsakas į realias grėsmes.
Nuotraukos asociatyvinės © Midjourney
