Atrodo, kad XXI amžiuje Žemė jau seniai atskleidė savo didžiąsias paslaptis. Tačiau kartais pakanka vieno atsitiktinio žvilgsnio į uolos sieną, kad istorija būtų perrašyta. Šiaurės Italijoje, Stelvio nacionaliniame parke, aptiktas atradimas priverčia mokslininkus kalbėti apie reiškinį, kuris ne tik stebina mastu, bet ir atveria visiškai naują langą į prieš 210 milijonų metų egzistavusį pasaulį. Tūkstančiai puikiai išsilaikiusių dinozaurų pėdsakų, nusidriekusių kilometrais, šiandien vadinami vienu reikšmingiausių paleontologinių radinių Europoje.
Atradimas, kurio niekas nesitikėjo
Viskas prasidėjo 2024-ųjų rugsėjį, kai fotografas Elio Della Ferrera, keliaudamas atokioje Stelvio nacionalinio parko vietovėje, pastebėjo neįprastas formas vertikalioje uolos sienoje. Tai nebuvo pavienės žymės ar atsitiktiniai įspaudai. Tai buvo tūkstančiai pėdsakų, aiškiai išsidėsčiusių lygiagrečiomis linijomis ir besitęsiančių šimtais metrų, o kai kur – net kilometrais. Apie radinį informuoti mokslininkai netrukus patvirtino: pėdsakams apie 210 milijonų metų, jie susiformavo triaso laikotarpiu, kai šioje vietoje plytėjo potvynių lygumos, vėliau tapusios Alpių kalnyno dalimi.
Milano Gamtos istorijos muziejus išplatino pareiškimą, kuriame šis radinys pavadintas precedento neturinčiu. Pasak institucijos atstovų, nieko panašaus iki šiol nebuvo nei aprašyta, nei detaliai ištirta, o atradimas taps ilgalaikiu tyrimų objektu geologams ir paleontologams visame pasaulyje.
Pėdsakai, pasakojantys daugiau nei kaulai
Dinozaurų fosilijos dažniausiai siejamos su kaulais, dantimis ar pavieniais skeletų fragmentais. Tačiau pėdsakai turi vieną išskirtinį pranašumą – jie fiksuoja ne tik gyvūno egzistavimą, bet ir jo judėjimą, elgesį, net socialinius ryšius. Stelvio nacionaliniame parke aptikti pėdsakai yra iki 40 centimetrų dydžio, daugelyje jų aiškiai matomi pirštų ir nagų įspaudai. Tai rodo, kad paviršius, kuriuo judėjo dinozaurai, buvo pakankamai minkštas, o vėlesni geologiniai procesai jį išsaugojo beveik idealiai.
Ypač mokslininkus sudomino tai, kad pėdsakai sudaro lygiagrečias trajektorijas. Tokia struktūra leidžia manyti, jog dinozaurai judėjo grupėmis, galbūt migruodami ar ieškodami maisto. Kai kur aptiktos ir sudėtingesnės formos – pėdsakų ratai, galintys rodyti, kad gyvūnai telkėsi ratu, galbūt gindamiesi nuo plėšrūnų ar saugodami jauniklius.
Kokie dinozaurai čia gyveno?
Remiantis pėdsakų dydžiu ir forma, manoma, kad šioje vietovėje klajojo prosauropodai – ankstyvieji žolėdžiai dinozaurai, pasižymėję ilgais kaklais ir palyginti mažomis galvomis. Jie gyveno triaso ir ankstyvojo juros laikotarpiais, laikomi vėlesnių milžiniškų sauropodų protėviais. Tai buvo vieni pirmųjų didesnių sausumos žolėdžių, kurių elgsena ir judėjimo modeliai iki šiol buvo rekonstruojami daugiausia remiantis fragmentiškais kaulų radiniais.
Milano paleontologas Cristiano Dal Sasso neslepia emocijų. Jo teigimu, sunku pervertinti šio radinio reikšmę, nes jis leidžia ne tik identifikuoti rūšis, bet ir suprasti, kaip šie gyvūnai gyveno. Pasak mokslininko, ši vieta buvo tiesiog knibždėte knibždanti dinozaurų, o pats atradimas yra milžiniškas mokslinis lobis.
Vieta, kuri privers permąstyti mūsų planetą
Stelvio nacionalinis parkas – didžiausias tokio tipo parkas Italijoje, įsikūręs Retijos Alpėse, šiaurinėje šalies dalyje. Ši teritorija iki šiol buvo žinoma dėl įspūdingų kraštovaizdžių ir biologinės įvairovės, tačiau dabar ji įgauna ir išskirtinę paleontologinę reikšmę. Įdomu tai, kad pėdsakų vieta yra nutolusi nuo turistinių takų, todėl iki šiol išliko nepaliesta ir nežinoma plačiajai visuomenei.
Italijos kultūros ministerija jau paskelbė, kad teritorija bus tiriama naudojant dronus ir nuotolinio stebėjimo technologijas. Tai leis ne tik tiksliai užfiksuoti pėdsakų išsidėstymą, bet ir apsaugoti juos nuo galimos žalos. Atsižvelgiant į tai, kad netoliese vyks būsimos žiemos olimpinės žaidynės, šio atradimo reikšmė tampa dar platesnė – jis primena, kad po mūsų kojomis slypi istorijos, senesnės už bet kokią civilizaciją.
Fotografas Elio Della Ferrera, pirmasis pastebėjęs šiuos pėdsakus, viliasi, kad ši vieta privers žmones susimąstyti. Jo žodžiais, atradimas primena, kaip mažai mes iš tiesų žinome apie savo planetą ir vietas, kuriose gyvename. Tai ne tik mokslinis, bet ir filosofinis atradimas, kviečiantis pažvelgti į Žemę kaip į gyvą archyvą, vis dar slepiantį neįtikėtinas istorijas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
