Kiekvienas, kas bent kartą vairavo mieste, yra susidūręs su ta pačia situacija: važiuoji savo juosta, priekyje – viešojo transporto stotelė, o autobusas, ką tik priėmęs keleivius, staiga įjungia posūkio signalą. Vieni vairuotojai instinktyviai spaudžia stabdžius, kiti – priešingai – paspartina, manydami, kad „spės pralįsti“. Dar kiti įsitikinę, jog autobusas visada turi pirmumo teisę. Tačiau Lietuvos kelių eismo taisyklės šioje vietoje yra gerokai niuansuotesnės, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir būtent šis niuansas dažnai tampa baudų, konfliktų ir avarinių situacijų priežastimi.
Kada mieste autobusas turi pirmumo teisę
Lietuvos kelių eismo taisyklėse aiškiai įtvirtinta speciali nuostata, taikoma gyvenvietėse. Ji numato, kad vairuotojas, artėdamas prie pažymėtos autobusų stotelės gyvenamojoje vietovėje, privalo sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti, kad iš stotelės išvažiuojantis autobusas galėtų įsilieti į eismą. Tačiau ši pareiga galioja tik vienu atveju – kai autobuso vairuotojas aiškiai parodo ketinimą pradėti važiuoti, įjungdamas posūkio signalą.
Praktikoje tai reiškia, kad mieste važiuojantis vairuotojas negali ignoruoti autobuso, kuris ruošiasi išvažiuoti iš stotelės. Tačiau tai nereiškia staigaus, pavojingo stabdymo ar chaotiškų manevrų. Įstatymas kalba apie pareigą elgtis apdairiai ir numatyti situaciją. Jeigu iš tolo matyti, kad autobusas baigia įlaipinti keleivius, logiška sumažinti greitį dar prieš jam pajudant.
Ši taisyklė atsirado neatsitiktinai. Miesto autobusai stoja kas kelis šimtus metrų, veža dešimtis keleivių ir negali taip greitai įsibėgėti kaip lengvasis automobilis. Jei kiekvieną kartą jie būtų priversti laukti, kol visi automobiliai pravažiuos, viešasis transportas tiesiog taptų neefektyvus. Todėl įstatymų leidėjas aiškiai pasirinko viešojo transporto naudai palankesnį sprendimą.

Posūkio signalas – ne stebuklinga privilegija
Vis dėlto čia slypi viena dažniausių vairuotojų klaidų. Daugelis mano, kad autobuso įjungtas posūkio signalas automatiškai suteikia jam absoliučią pirmumo teisę. Tai netiesa. Net ir turėdamas įstatyme numatytą prioritetą, autobuso vairuotojas nepraranda pareigos įsitikinti, kad manevras bus saugus.
Pagal KET, bet kuris vairuotojas, įvažiuodamas į gretimą eismo juostą, privalo nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Tai reiškia, kad autobusas negali staiga „iššokti“ prieš pat atvažiuojantį automobilį vien dėl to, kad įjungė posūkį. Jei automobilis jau yra labai arti ir staigus stabdymas sukeltų avarinę situaciją, atsakomybė tektų ne tik lengvojo automobilio vairuotojui, bet ir autobuso vairuotojui.
Ši taisyklė reikalauja abipusio supratimo. Lengvojo automobilio vairuotojas turi sudaryti sąlygas autobusui išvažiuoti, tačiau autobuso vairuotojas privalo pasirinkti momentą, kai tai galima padaryti saugiai.
Kas keičiasi už miesto ribų
Vos tik paliekame gyvenvietę, situacija kardinaliai pasikeičia. Užmiestyje autobusai netenka specialios pirmumo teisės, kai išvažiuoja iš stotelės. Tokiu atveju jie privalo elgtis kaip bet kuris kitas transporto priemonės vairuotojas, įsiliejantis į pagrindinį eismo srautą. Tai reiškia, kad už miesto ribų autobusas privalo praleisti visas transporto priemones, važiuojančias pagrindiniu keliu.
Šis skirtumas itin svarbus vairuotojams, kurie kasdien važinėja tiek mieste, tiek užmiestyje. Įprotis visada praleisti autobusą gali būti klaidinantis, nes ne visur jis turi tokią teisę. Būtent dėl šios priežasties dalis vairuotojų patenka į pavojingas situacijas, manydami, kad taisyklės visur vienodos.

Išimtis, apie kurią žino ne visi
Tačiau yra viena svarbi išimtis, galiojanti ir už gyvenviečių ribų. Tai – mokykliniai autobusai. Ryškiai oranžine spalva nudažyta transporto priemonė, pažymėta specialiais „Mokyklinis autobusas“ ženklais priekyje ir gale, turi pirmumo teisę net ir užmiestyje. Jei toks autobusas įjungia posūkio signalą ir ruošiasi išvažiuoti iš stotelės, kiti vairuotojai privalo elgtis taip pat, kaip mieste – sumažinti greitį ir, jei reikia, sustoti.
Ši išimtis įvesta siekiant užtikrinti maksimalų vaikų saugumą, todėl jos nepaisymas vertinamas itin griežtai.
Ne tik taisyklės, bet ir sveikas protas
Artėjant prie autobusų stotelės, verta galvoti ne tik apie pirmumo teisę. Tai vieta, kur bet kurią akimirką iš už autobuso gali išlįsti neatsargus keleivis. Nors pėstieji neturi teisės staiga žengti į važiuojamąją dalį, realybėje tai nutinka dažniau, nei norėtųsi pripažinti. Todėl papildomas dėmesys ir mažesnis greitis šiose vietose – ne mandagumo, o saugumo klausimas.
Autobusas kelyje nėra nei „karalius“, nei eilinis eismo dalyvis be privilegijų. Jis turi aiškiai apibrėžtas teises, bet kartu ir labai konkrečias pareigas. O vairuotojams belieka viena – žinoti taisykles ir taikyti jas ne emocijomis, o sveiku protu. Kartais viena sekundė kantrybės prie stotelės gali sutaupyti ne tik pinigus, bet ir nervus bei sveikatą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.