Kosmosas dažnai įsivaizduojamas kaip visiška tuštuma, kurioje nėra nei oro, nei garsų, nei kvapų. Tačiau astronautų pasakojimai ir moksliniai tyrimai atskleidžia netikėtą faktą – kosmoso kvapas egzistuoja. Nors jo neįmanoma užuosti įprastu būdu, grįžę iš atvirų kosminių pasivaikščiojimų astronautai nuolat mini labai konkrečius aromatus. Šiandien mokslas gali paaiškinti, kodėl kosmoso kvapas nėra vien vaizduotės vaisius, o svarbus Visatos cheminės sudėties įrodymas.
Kosmoso kvapas, kurį astronautai jaučia grįžę į stotį
Nuėmę šalmus Tarptautinės kosminės stoties šliuzuose, astronautai dažnai pajunta aitrų, metalinį aromatą. Jis apibūdinamas kaip karšto metalo, suvirinimo dūmų ar net degintos mėsos kvapas. NASA astronautas Donas Pettitas jį yra pavadinęs „saldžiu suvirinimo dūmų kvapu“.
Mokslininkai aiškina, kad kosmoso kvapas atsiranda dėl atominio deguonies, kuris prilimpa prie skafandrų paviršiaus. Sugrįžus į slėginę aplinką, jis reaguoja su oru ir suformuoja ozoną bei kitus oksiduotus junginius, kuriuos žmogaus nosis atpažįsta kaip specifinį kvapą.
Mėnulio ir Marso kvapas: parakas ir siera
„Apollo“ misijų astronautai pasakojo, kad Mėnulio modulio viduje po išėjimo į paviršių tvyrojo parako kvapas. Mėnulio dulkės, paveiktos meteoritų smūgių, turi suardytas chemines jungtis, kurios, patekusios į aplinką su deguonimi, sukelia šį efektą.
Taip pat skaitykite
Marse kosmoso kvapas būtų kur kas silpnesnis. Tyrimai rodo, kad Raudonosios planetos dirvožemis turi sieros ir geležies junginių, todėl teoriškai jis primintų kreidos ir silpno supuvusių kiaušinių aromato mišinį, juntamą tik tam tikrose vietose.
Komentų kvapas: nuo supuvusių kiaušinių iki arklidžių
Europos kosmoso agentūros misija „Rosetta“ leido sudaryti tikrą kometos kvapų žemėlapį. Kometoje 67P aptikta sieros vandenilio, kuris primena supuvusių kiaušinių kvapą, amoniako, siejamo su arklidėmis, formaldehido ir net vandenilio cianido.
Nors šis kosmoso kvapas skamba atstumiančiai, jis yra neįkainojamas – tai ankstyvosios Saulės sistemos cheminis archyvas.
Kvapas Galaktikos centre stebina net mokslininkus
Pieno Kelio centre esančiame molekuliniame debesyje Sagittarius B2 aptiktas etilformatas – junginys, suteikiantis aviečių skonį ir romo aromatą. Kartu rasta antifrizo, acetono ir įvairių alkoholių molekulių.
Nors realybėje žmogaus nosis šio kosmoso kvapo neužuostų dėl itin mažos koncentracijos, pats faktas rodo, kad sudėtingi organiniai junginiai Visatoje yra plačiai paplitę.
Šaltinis: rbc.ua
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
