Kalėdinė eglutė – vienas ryškiausių Kalėdų simbolių, kasmet atnešantis džiaugsmą ir šventinę nuotaiką į milijonus namų visame pasaulyje. Ši tradicija turi ilgą ir įdomią istoriją – nuo pirmųjų simbolinių žaliaskarių Europoje iki didingų eglučių miestų aikštėse.
Manoma, kad kalėdinės eglutės tradicija kaip dekoravimo paprotys galėjo atsirasti net VII amžiuje. Pasakojama apie vienuolį iš Devono (Anglija), kuris atvyko į dabartinės Vokietijos teritoriją – kraštą, šiandien laikomą daugelio modernių kalėdinių tradicijų, pavyzdžiui, kalėdinių mugių, gimtine. Eglę jis naudojo kaip simbolį, vaizduojantį Šventąją Trejybę.
XVI amžiaus Vokietijoje eglės buvo puošiamos ir namuose, ir lauke. Joms puošti naudoti obuoliai, rožės, paauksinti saldainiai ir spalvotas popierius.
Viduramžiais buvo itin populiari religinė misterija apie Adomą ir Ievą bei jų išvarymą iš Rojaus sodo. Šiame vaidinime Rojaus sodui simbolizuoti buvo naudojama eglė, apkabinėta obuoliais – vadinamasis „Rojaus medis“. Spektaklis baigdavosi pranašyste apie ateisiantį Išganytoją, todėl dažnai buvo rodomas advento laikotarpiu. Taip eglė dar labiau įsitvirtino kaip krikščioniškos šventės ir laukimo simbolis.
XVII amžius ir Martynas Liuteris
Pasak tradicijos, protestantų reformatorius Martynas Liuteris buvo pirmasis, papuošęs eglę žvakėmis. Kartą gruodžio vakarą, eidamas namo, jis grožėjosi žvaigždėmis, šviečiančiomis pro eglių šakas. Norėdamas atkurti šį vaizdą savo namuose, jis ant nedidelės eglutės šakų pritvirtino uždegtas žvakes. Taip atsirado paprotys eglę puošti švieselėmis.
XVII amžiaus viduryje daugelyje Vokietijos miestų pradėjo kurtis kalėdinės mugės. Jose buvo prekiaujama dovanomis, maisto produktais ir įvairiais šventiniais gardumynais. Pirkėjai šiuos skanėstus neretai įsigydavo ne tik vaišėms, bet ir eglučių puošimui – ši tradicija iki šiol gyva daugelyje pasaulio šalių.
Viktorijos laikų tradicijos
Į Angliją kalėdinę eglutę atvežė karalienės Viktorijos vyras, princas Albertas, kilęs iš Vokietijos. 1848 metais išleistas iliustruotas žurnalo raižinys, kuriame pavaizduota karališkoji šeima – Viktorija, Albertas ir jų vaikai – susirinkę aplink papuoštą eglę Vindzoro pilyje, labai išpopuliarino šią tradiciją visoje Viktorijos laikų Anglijoje.
Viktorijos epochos kalėdinės tradicijos, taip pat ir eglučių puošimo būdai, iki šiol daro didelę įtaką šiuolaikinėms šventėms. Būtent tuo laikotarpiu paplito gausūs, puošnūs papuošimai, žvakės, saldumynai ir rankų darbo dekoracijos.
Kalėdinės eglutės Amerikoje
Kalėdinę eglutę į Ameriką atsivežė vokiečių ir britų imigrantai. Įdomu tai, kad pirmosios Jungtinėse Valstijose paplitusios eglutės dažnai būdavo dirbtinės – pagamintos iš žąsų plunksnų, nudažytų žalia spalva.
Vėliau atsirado mediniai, o XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje – ir plastikiniai, šereliais padengti medeliai. Vis dėlto tikros eglės greitai tapo mėgstamiausiu pasirinkimu, ir XIX amžiaus pabaigoje jos jau buvo įprastas kalėdinis atributas daugelyje Jungtinių Valstijų rytinės pakrantės namų.
Kalėdinių eglučių istorijoje Amerikoje svarbią vietą užima ir pirmoji nacionalinė eglė: 1923 metais prezidentas Kalvinas Kulidžas uždegė pirmosios oficialios Kalėdų eglės šviesas prie Baltųjų rūmų.
Šiuolaikinis eglučių puošimas
Per abu pasaulinius karus ir vėlesniais dešimtmečiais kalėdinės eglutės išliko viena svarbiausių šeimos tradicijų daugeliui žmonių, švenčiančių Kalėdas. Ypač stiprūs eglučių nostalgijos prisiminimai siejami su XX amžiaus penktuoju ir šeštuoju dešimtmečiais, kai savo vaikystės Kalėdas išgyveno vadinamoji kūdikių bumo karta.
Taip pat skaitykite
Daugelis šiandieninių „vintažinių“ kalėdinių dekoracijų yra įkvėptos būtent to laikotarpio: stikliniai žaisliukai, blizgūs lietučiai, spalvotos lemputės ir kiti nostalgiški papuošimai.
Šiuolaikinės tradicijos ir stiliai
Šiandien egzistuoja tiek skirtingų eglučių puošimo stilių, kiek yra žmonių. Vieni renkasi klasikinį raudonos ir aukso spalvų derinį, kiti – minimalistinį, natūraliais elementais (kankorėžiais, džiovintais vaisiais, medžio žaisliukais) papuoštą medį, dar kiti – ryškiaspalvį, modernų ar teminį dekorą.
Skirtingos šalys taip pat turi savitas tradicijas ir dekoravimo būdus: vienur populiarūs valgomieji papuošimai, kitur – šiaudiniai žaislai, popieriniai karpiniai ar gausios švieselių girliandos. Nors formos ir stiliai keičiasi, pati idėja išlieka ta pati – kalėdinė eglutė yra šeimos, bendrystės ir šventinės nuotaikos simbolis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
