Daugeliui kompostavimas vis dar atrodo kaip sezoninis darbas: pavasarį ir vasarą kaupiame atliekas, o žiemą apie krūvą tiesiog pamirštame. Tačiau būtent šis požiūris dažnai lemia nusivylimą pavasarį, kai vietoje purios, tamsios žemės randame sušalusių atliekų krūvą ir viską tenka pradėti iš naujo. Tuo tarpu patyrę sodininkai puikiai žino – kompostas „dirba“ visus metus, jei tik jam sudaromos tinkamos sąlygos. Žiema nėra priežastis sustabdyti procesus, o veikiau metas juos apsaugoti ir palaikyti.
Kompostavimas vyksta dėl bakterijų, grybų ir smulkių dirvožemio organizmų veiklos. Šiems mikroorganizmams reikalinga šiluma, drėgmė ir deguonis. Kai temperatūra nukrenta žemiau 5 °C, jų aktyvumas smarkiai sulėtėja, o esant stipriems šalčiams – beveik visiškai sustoja. Jei krūva palikta likimo valiai, ji gali peršalti iki pat centro. Tai reiškia prarastą laiką ir energiją. Tinkamai prižiūrimas kompostas net ir žiemą gali išlaikyti 40–60 °C temperatūrą, net kai lauke spaudžia šaltis.
Kodėl kompostą reikia prižiūrėti ištisus metus?
Žiemos kompostas nėra greitas, bet jis neįkainojamas. Nuolat palaikoma biologinė veikla leidžia pavasarį pasitikti su pusiau ar visiškai subrendusiu trąšų lobiu. Aktyvi krūva išlaiko aukštesnę temperatūrą nei aplinka, o tai reiškia, kad mikroorganizmai nenustoja dirbę. Kuo didesnis ir tankesnis kompostas, tuo daugiau šilumos jis išskiria pats. Žiemą svarbiausia ne paspartinti procesus bet kokia kaina, o neleisti jiems visiškai sustoti.
Tinkama vieta ir izoliacija – pusė sėkmės
Komposto vieta žiemą tampa itin svarbi. Jei planuoji naują kompostinę arba gali perkelti esamą, rinkis nuo šiaurinių vėjų apsaugotą vietą. Pastato siena, tvora ar tanki gyvatvorė padės sumažinti šilumos nuostolius. Venk žemumų, kur kaupiasi šaltas oras ir vanduo. Nedidelis nuolydis pagerins drenažą ir apsaugos nuo per didelės drėgmės, kuri žiemą greitai virsta ledu.
Taip pat skaitykite
Šiluminė izoliacija – dar vienas esminis žingsnis. Kompostinės šonus galima apdėti maišais su sausais lapais, šiaudais ar net senomis antklodėmis. 20–30 cm storio šiaudų sluoksnis puikiai sulaiko šilumą. Tinka ir kartonas, šiaudiniai kilimėliai ar net polistirolas, apvyniotas plėvele. Medinės kompostinės natūraliai izoliuoja geriau nei metalinės ar plastikinės, todėl, jei turi pasirinkimą, medis žiemai yra saugiausias variantas.
Viršus taip pat turi būti uždengtas. Sausi lapai, pjuvenos, šiaudai ar senas kilimas veikia kaip antklodė, sulaikanti mikroorganizmų išskiriamą šilumą. Svarbu neužsandarinti komposto visiškai – jam būtina oro cirkuliacija.
Ką verta mesti į kompostą žiemą?
Žiemos metu pagrindinis komposto „kuras“ – virtuvės atliekos. Daržovių ir vaisių lupenos, kavos tirščiai, arbatos likučiai, kiaušinių lukštai, apvytusios daržovės aprūpina krūvą azotu ir drėgme. Vis dėlto svarbu nepadauginti – šaltuoju metu skaidymas lėtesnis, todėl geriau atliekas dėti mažesnėmis porcijomis, bet reguliariai.
Azotingas atliekas būtina papildyti anglingomis medžiagomis: kartonu, nespalvintu popieriumi, rudenį surinktais sausais lapais, smulkiomis šakelėmis. Idealus anglies ir azoto santykis – apie 25–30:1, tačiau žiemą verta jį šiek tiek pakreipti anglies naudai. Tokios medžiagos skyla lėčiau, bet padeda palaikyti struktūrą ir šilumą.
Prieš dedant atliekas į kompostą, jas verta susmulkinti. Kuo mažesni gabaliukai, tuo didesnis paviršius mikroorganizmams. Tai ypač svarbu kietesnėms dalims – stiebams ar šakelėms. Skirtingų atliekų maišymas prieš dedant į krūvą taip pat padeda palaikyti tolygų procesą.
Kaip palaikyti aktyvumą net šalčiausią mėnesį?
Net ir izoliuotas kompostas reikalauja dėmesio. Vienas veiksmingiausių būdų – periodinis maišymas. Tai užtikrina deguonies patekimą, be kurio aerobinės bakterijos negali veikti. Žiemą pakanka krūvą permaišyti kas 2–3 savaites, geriausia – bešalčią dieną.
Drėgmės kontrolė – dar vienas svarbus aspektas. Per šlapias kompostas greitai sušąla, per sausas – „užmiega“. Idealus drėgmės lygis toks, kai saujoje suspausta masė išlaiko formą, bet iš jos nevarva vanduo.
Jei matai, kad procesai sulėtėjo, gali pasitelkti „karštą startą“. Į kompostą įmaišyk šiek tiek šviežio mėšlo arba jau subrendusio komposto, kuriame gausu aktyvių mikroorganizmų. Vos keli kilogramai gali pakelti vidinę temperatūrą ir „pažadinti“ krūvą.
Taip pat skaitykite
Taip pat veiksminga sluoksniavimo taktika. Virtuvės atliekas keisk su sausais lapais ar šiaudais – šie sluoksniai veikia kaip izoliacija. Žiemą verta ir sumažinti krūvos plotą, sutankinant medžiagas vienoje vietoje. Tankesnė krūva šilumą išlaiko geriau nei didelė, bet puri.
Dažniausios žiemos komposto problemos
Pagrindinis priešas – sušalimas. Jei temperatūra krūvos viduje nukrenta žemiau nulio, biologiniai procesai sustoja. Sprendimas paprastas, nors ir reikalaujantis pastangų: geresnė izoliacija ir šviežios, azoto turinčios medžiagos.
Kita problema – per didelė drėgmė. Sniegas ir lietus gali paversti kompostą dvokiančia mase. To išvengsi uždengęs krūvą orui laidžia plėvele ar tentu. Graužikai taip pat nevengia šilumos, todėl verta rinktis kompostines su dugnu arba pastatyti jas ant metalinio tinklo.
Svarbiausia – kantrybė. Net ir idealiai prižiūrimas žiemos kompostas bręsta lėčiau nei vasarą. Tačiau šis darbas atsiperka. Pavasarį, kai kiti tik pradeda, tu jau turėsi gyvą, maistingą kompostą, pasiruošusį maitinti tavo sodą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
