Maža virtuvė? Gali būti, kad visą laiką darėte vieną klaidą

Tas jausmas, kai virtuvėje tiesiog netelpi

Stovite prie viryklės ir jaučiate, kaip alkūnė vos nekliudo spintelės. Atidarote šaldytuvą ir turite žengti žingsnį atgal, nes kitaip durys neatsidaro iki galo. Kažkas ateina pasiimti vandens ir jūs abu kurį laiką tiesiog stovite, bandydami apeiti vienas kitą. Tai ne drama. Tai tiesiog kasdienybė, kurią pažįsta visi, gyvenantys su maža virtuve.

Šventės, svečiai, šeimos pietūs – viskas sukasi aplink tą patį klausimą. Kaip čia visiems sutilpti. Kaip viską paruošti. Kaip neprarasti kantrybės dar nepradėjus valgyti.

Tai nėra keista ir tai tikrai ne jūsų kaltė

Dauguma butų Lietuvoje statyti sovietiniais metais, kai virtuvė buvo suvokiama kaip grynai funkcinė patalpa. Ne šeimos centras. Ne vieta pabūti kartu. Tiesiog vieta paruošti maistą ir išeiti.

Todėl jeigu jūsų virtuvė maža, tai nereiškia, kad kažką padarėte blogai. Tai tiesiog architektūrinis paveldas, su kuriuo tenka gyventi. Ir taip gyvena labai daug žmonių. Daugiau, nei atrodo.

Jei turite mažą virtuvę, tai gali reikšti, kad visą laiką darėte vieną klaidą – Tai ne virtuvės dydis, o santykis su erdve

Problema dažniausiai ne dydis, o tai, kaip erdvė naudojama

Įdomu tai, kad kai kurios virtuvės atrodo didesnės nei yra. O kai kurios – mažesnės. Skirtumas dažnai slypi ne kvadratiniuose metruose, o tame, kiek daiktų matomoje vietoje.

Kai stalviršis pilnas, virtuvė atrodo ankšta, net jeigu ji tokia nėra. Kai spintelės prikrautos, viskas ima strigti. Kai nėra vietos padėti lėkštę, pradeda atrodyti, kad čia tiesiog neįmanoma nieko daryti.

Maža virtuvė ima veikti ne tada, kai nusiperkate daugiau organizatorių. Ji ima veikti tada, kai tiesiog paliekate tuščios vietos. Stalviršyje. Spintelėse. Ant lentynų. Tuščia erdvė nėra švaistymas. Ji leidžia kvėpuoti.

Kas nutinka, kai su tuo tiesiog nusileidžiama

Kai maža virtuvė priimama kaip problema, kurios negalima išspręsti, ji pradeda kelti stresą. Kiekvieną dieną. Kiekvienas gaminimas tampa iššūkiu. Kiekvienas susibūrimas – logistiniu galvosūkiu.

Po kurio laiko žmonės tiesiog nustoja gaminti. Užsisako maistą. Vengia kviesti svečius. Virtuvė tampa vieta, kurioje geriau nebūti.

Ir tai jau nebe apie kvadratinius metrus. Tai apie jausmą, kad namuose kažkas neveikia. Kad erdvė, kuri turėtų būti jūsų, kažkodėl yra prieš jus.